Kaip užtikrinti, kad vaikui skiriamų alimentų dydis atitiktų finansinę alimentų mokėtojo padėtį? Kaip elgtis motinoms, kurių manymu buvę sutuoktiniai vaikų išlaikymui skiria per mažai lėšų?
Į klausimus atsakė Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė Inga Karalienė.
Moterys kartais nusivilia, kad net ir pateikus vykdomąjį raštą antstoliui, tenka pačioms rūpintis alimentų mokėjimo eiga. Tačiau būtent tokią tvarką įtvirtina įstatymai. Tai logiška, nes antstolio kontoroje alimentų išieškojimo byla laikoma baigta, kai vykdomasis dokumentas išsiunčiamas į skolininko darbovietę. Nuo šio momento antstolis nebeturi galimybių nuolat domėtis, ar išmokos išieškotojai pervedamos laiku, ar jų suma atitinka priteistą pajamų dalį.
Išskaitų iš darbo užmokesčio kontrolė pagal Civilinio proceso kodekso 743 straipsnį yra viena iš išieškotojo pareigų. Konkrečias savo teises ir pareigas alimentų išieškojimo procese taip pat turi skolininkas ir jo darbdavys.
Todėl moterys, bent mėnesį negavusios eilinės periodinės išmokos vaikų išlaikymui, turėtų pačios aiškintis priežastis buvusio sutuoktinio darbovietėje.
Išieškotoja skolininko darbovietėje gali reikalauti ir pažymos apie susikaupusią neišmokėtų alimentų skolą. Civilinio proceso kodeksas įpareigoja darbdavį sudaryti sąlygas išieškotojui susipažinti, ar tinkamai daromos išskaitos. Tik tais atvejais, kai išieškotojas negali pats to padaryti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu tai patikrina antstolis.
Pasitaiko, kad ūkininkai arba individualių įmonių savininkai stengiasi užstoti savo darbuotojus nuo išieškotojų reikalavimų, vengia pateikti buhalterinę informaciją. Apie tai reikėtų pranešti antstoliui. Patikrinęs alimentų išieškojimo dokumentus ir nustatęs, kad periodinės išmokos buvo netinkamai skaičiuojamos, nepervedamos laiku, antstolis gali kreiptis į teismą. Už antstolio reikalavimų nevykdymą tokiam darbdaviui gali būti paskirta iki tūkstančio litų bauda.
Tokio paties dydžio bauda pagal Civilinio proceso kodekso 742 straipsnį gali būti skiriama ir patiems periodinių išmokų mokėtojams, be svarbių priežasčių nepranešusiems antstoliui apie darbo ar gyvenamosios vietos pakeitimą, taip pat apie papildomą uždarbį. Įstatymas įpareigoja tokią informaciją pranešti labai skubiai – per tris dienas.
Įstatymai neleidžia alimentų mokėtojui taupyti, nuslepiant informaciją apie padidėjusias pajamas, kai pereinama iš vienos darbovietės į kitą. Jeigu po skolininko atleidimo darbdavys uždelsia grąžinti vykdomąjį dokumentą antstoliui ir periodinės išmokos vaikams kurį laiką nutrūksta, kaupiasi alimentų skola. Jos dydį antstolis nustato gavęs informaciją apie naująją skolininko darbovietę ir naują darbo užmokestį: nuo to laiko, kai uždirbama daugiau, skaičiuojama ir didesnė įsiskolinimų dalis.
Alimentų dydžiui bei jų išieškojimo procesui gali turėti įtakos bet koks vaikų motinos ir tėvo finansinės padėties pasikeitimas, todėl labai svarbu, kad tikslią informaciją antstoliui teiktų abi šio proceso pusės. Neteisinga, pasenusi informacija apie finansinę padėtį sukelia virtinę įvairių pasekmių, kurios galų gale atsigręžia prieš patį skolininką.
Antstoliui pradėjus naujos skolininko darbovietės paieškas, didėja sprendimo vykdymo išlaidos. Jeigu vaikų motina valstybės institucijoms pateikia antstolio pažymą, kad alimentų mokėjimas vilkinamas, vaikų išlaikymui skiriama socialinė pašalpa, kuri vėliau gali būti išieškoma iš skolininko. Jeigu naujoje skolininko darbovietėje pajamos yra mažesnės, laiku apie tai nepranešus antstoliui, taip pat kaupiasi nesumažintų alimentų skola.
Beje, išieškotojų suteikta informacija antstoliui apie buvusio sutuoktinio pajamas gali padėti gauti gerokai didesnes alimentų sumas, negu skaičiuojama nuo oficialių darbo pajamų.
Neseniai vienai moteriai pavyko įrodyti, kad viena ketvirtoji dalis vaiko išlaikymui priteistų tėvo pajamų yra ne 250 litų, o keleriopai daugiau. Išieškotoja išsiaiškino, kad buvęs sutuoktinis gauna ne tik darbo užmokestį, bet ir pajamų iš patalpų nuomos verslo, be to, yra oficialiai prisiteisęs didelę sumą pinigų.
Vaiko išlaikymui tenkanti pajamų dalis skaičiuojama nuo visų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų. Tai gali būti pajamos už darbą žemės ūkyje, autorinis atlyginimas už literatūros, mokslo ar meno kūrinį, stipendija, pensija, dividendai, žalos atlyginimui gautos lėšos, taip pat laimėjimai loterijose, konkursuose, varžybose. Jeigu alimentų mokėtojas laikinai nedirba, vaikų išlaikymui priteistos išmokos gali būti išieškomos ir socialinio draudimo pašalpos arba bedarbio pašalpos.