Buvusio panevėžiečio, dabar Vilniuje gyvenančio psichoterapeuto Raimundo Aleknos teigimu,
laikrodžio rodyklės sukiojimas pavasarį ir rudenį veikia visus žmones, tačiau labiausiai – vaikus
ir jautresnius, pelėdomis vadinamus suaugusiuosius.
Visuomenės nuomonės tyrimai skelbia, jog dauguma šalies gyventojų nenori, kad pavasarį būtų pereinama prie vasaros, o rudenį grįžtama prie žiemos laiko.
Kaip laikrodžių rodyklės sukiojimas veikia panevėžiečius, kalbėjomės su miesto pedagogais, socialiniais darbuotojais, medikais bei energetikais.
Lietuva neturėtų būti išimtis
„Mano argumentai už laiko kaitaliojimą pavasarį ir rudenį telpa į du žodžius – ekologija ir ekonomija”, – PB tvirtino Lietuvos gimnazijų asociacijos prezidento pareigas laikinai einantis J.Balčikonio gimnazijos direktorius Raimondas Dambrauskas.
Anot pašnekovo, kad pavasarį prie vasaros, o rudenį prie žiemos laiko tikrai verta pereiti, rodo ilgametė Europos valstybių patirtis.
„Vien tik tai, kad keičiant laiką sutaupoma energetikos resursų, yra didelė nauda. Nemanau, kad kitaip elgdamasi Lietuva turėtų iškristi iš visos Europos Sąjungos konteksto”, – samprotavo šalies Prezidento Valdo Adamkaus visuomeninis patarėjas R.Dambrauskas.
Paklaustas, kokią įtaką laiko permainos, jo nuomone, daro gimnazijos gimnazistams, direktorius teigė, jog tokie tyrimai gimnazijoje nebuvo atliekami.
„Man pačiam atrodo, kad mūsų vaikams sunkiau būna tik kokią savaitę po naujojo – vasaros ar žiemos – laiko įvedimo. Vėliau turbūt įprantama, ir jokių problemų nebelieka”, – sakė R.Dambrauskas.
Rytą miegas visada saldesnis
Panevėžio A.Bandzos vaikų globos namų direktoriaus pavaduotoja Danutė Butkienė į klausimą, kaip laiko kaitaliojimas atsiliepia įstaigos auklėtinių savijautai, teigė mananti, kad šių pasikeitimų poveikis minimalus.
„Mūsų vaikai visada yra dideli miegaliai. Ir nesikeičiant laikui auklėtojos turi gerokai pavargti, kol globotinius prižadina ir pastato ant kojų”, – sakė D.Butkienė.
Anot kalbintų miesto įkimokyklinių įstaigų darbuotojų, maži vaikai laiko pasikeitimus sunkiau pakelia kokią savaitę.
Poveikis – visuotinis
„Laiko permainos veikia visus, bet ypač vaikus, taip pat jautresnius ir pelėdomis vadinamus suaugusiuosius. Kol prisitaikoma, nukenčia ir darbingumas, ir mokymosi pažangumas. Labiau subalansuotos asmenybės prie laiko pokyčių adaptuojasi greičiau, o jautresnėms vien tik nuo minties, kad rytą reikės keltis anksčiau, savijauta pablogėja”, – PB tvirtino psichoterapeutas Raimundas Alekna.
Paklaustas, ką patartų šį sekmadienį vasaros laiko įvedimo su nerimu laukiantiems miesto gyventojams, R.Alekna atsakė, jog žmonės tam galėtų pradėti rengtis iš anksto.
„Mano patarimas – jau kelias dienas prieš įvedant naująjį laiką pasistenkite anksčiau nueiti miegoti ir rytą anksčiau atsikelti. Taip po truputį taikysitės prie būsimų permainų”, – teigė psichoterapeutas.
Labiau priklauso nuo oro nei nuo laiko
„Rytų skirstomųjų tinklų” darbuotojų pasiteiravus, kaip dėl laiko pokyčių kinta elektros suvartojimas, paaiškėjo, kad dieninio ir naktinio tarifų laikas skaitiklių laikrodžiuose yra nustatytas pagal žiemos laiką ir nėra keičiamas įvedus vasaros laiką.
Anot specialistų, taupymo galimybė daug aktualesnė gyventojams, namuose įsirengusiems dviejų laiko zonų skaitiklius. Tiksliai žinodami, kuriuo metu elektros energija pigesnė, jie gali planuoti savo darbus ir taip taupyti.
Patys elektros energijos tiekėjai yra pastebėję, kad elektros suvartojimui didesnę įtaką daro ne laiko permainos, bet orų pasikeitimai – pavyzdžiui, šalta užsitęsusi žiema, pernelyg karšta vasara.
Briuselis išklausys ir lietuvius
Rytoj 25 Europos Sąjungos valstybėse septyniems mėnesiams bus įvestas vasaros laikas – 3 valandą laikrodžio rodyklę reikės pasukti viena valandą į priekį.
Lietuvoje vasaros laikas, Vyriausybės nutarimu, kasmet įvedamas nuo 2003-iųjų. Toks sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl vasaros laiko susitarimų.
2002 metais patvirtinta direktyva taip pat numatė, kad Europos Komisija iki šių metų pabaigos Europos Parlamentui, Tarybai bei Ekonomikos ir Socialinių reikalų komitetams turi pateikti ataskaitą apie šios direktyvos nuostatų poveikį įvairioms ūkio šakoms.
Lietuvos vyriausybė taip pat paprašė Aplinkos, Sveikatos apsaugos bei Ūkio ministerijų dėl laikrodžių rodyklių sukiojimo pasiteirauti pavaldžių žinybų bei verslo organizacijų nuomonės. Ministrų kabinetas savo poziciją, suformuluotą remiantis keliolikos institucijų siūlymais, Briuseliui ketina perduoti balandį.