Panevėžio priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba suorganizavo parodomąjį išvažiavimą gaisrinėmis mašinomis į tariamą gaisravietę – prie vieno daugiabučio namo Molainių gatvėje. Gelbėtojus imituoti vieną iš savo kasdieninio darbo atvejų paskatino neseniai šalies sostinės daugiabučiuose namuose įvykusios kraupios nelaimės, pareikalavusios žmonių aukų. Ugniagesiai panoro akivaizdžiai įrodyti, jog Panevėžyje situacija ne mažiau grėsminga nei Vilniuje dėl ypač vakarais, naktimis ir rytais automobiliais užkimštų kiemų.
Pasak panevėžiečių ugniagesių, prieš kurį laiką jų kolegos vilniečiai surengė panašią parodomąją akciją, norėdami pademontruoti, kaip sudėtinga jiems pasiekti pagalbos besišaukiančius padegėlius piko valandomis, laviruojant tarp milžiniškų automobilių srautų ir įveikiant sankryžas. Todėl nutarta pasekti jų pavyzdžiu.
Per gaisrą pabučiuotų spyną
„Po gaisrų Vilniuje nusprendėme įrodyti, kokia didelė problema Panevėžyje yra gaisrinėmis mašinomis pasiekti nelaimės vietą miegamuosiuose miesto rajonuose, prie daugiabučių namų, kai kiemuose per gausybę pristatytų lengvųjų automobilių sunku prasibrauti net mažiausiai mašinai”, – teigė Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovė spaudai Vilma Vaiginytė.
Gaisro metu bene didžiausias pavojus gresia žmonėms, gyvenantiems daugiaaukščiuose namuose. Todėl Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai iš akių neišleidžia per dvidešimtį dvylikaaukščių miesto gyvenamųjų namų.
Bent jau kartą per metus tikrinama, ar juose veikia priešgaisrinis vandentiekis, neužaklintos dūmų šalinimo angos, neužrakintos laiptinės, neužgriozdinti avariniai išėjimai.
Tarnybos atstovė spaudai V.Vaiginytė prisiminė vieno tikrinimo metu įvykusį kuriozišką atvejį. Maža to, kad Marijonų gatvės daugiaaukščio namo 9-ame aukšte avarinė laiptinė buvo užkrauta įvairiais rakandais tiek, kad patekti į ją nebuvo įmanoma, pirmame aukšte ant jos durų kabėjo masyvi spyna.
„Ant kojų sukėlėme beveik visus gyventojus. Niekas nežinojo, kur raktas. Pagaliau atsirado viena močiutė, kuri pareiškė, jog atrakinti spyną tegali jos duktė. Tačiau dabar jos nėra – išvykusi”, – prisiminė V.Vaiginytė.
Vairuotojams – dviguba atsakomybė
Prieš parodomąjį gaisrinių mašinų – autocisternos ir autokopėčių – važiavimą į Molainių gatvės 56-ojo daugiabučio namo kiemą ugniagesiai prisiminė įvykius Vilniuje. Jų kolegoms tąsyk teko daužyti kieme sugrūstų automobilių langus, kad būtų įjungtos vadinamosios laisvos pavaros, o transporto priemonės išstumdytos dėl vietos gaisrinėms mašinoms.
„Gaisrinės autocisternos plotis – beveik 3 metrai. Kaip manote, ar paprasta ją įvairuoti į daugiabučio kiemą, kuriame beveik sausakimša automobilių? Ir tik pabandyk bent vieną jų užkliudyti – mokėsi baudą iš savo kišenės!” – tvirtino tarnybos Operacinio vadovavimo skyriaus viršininkas Gediminas Ščevinskas.
Pasak jo, pas mus nėra įstatymo, kad tokiais atvejais baudas sumokėtų tarnyba ar savivaldybė. Pasirodo, už sukeltą avarinę situaciją atsako gaisrinės mašinos vairuotojas, nors jis buvo priverstas taip pasielgti dėl kilnaus tikslo – pagalbos nelaimėliams.
Jei apgadintas automobilis draustas, už jo savininko patirtus nuostolius sumoka draudimo kompanija. Tačiau, pasak G.Ščevinsko, apdaužytą gaisrinę mašiną privalo suremontuoti pats vairuotojas. „Mes esame biudžetininkai. Papildomų pinigų tam neturime”, – apgailestaudamas pridūrė.
Gelbėtojus apskundė policijai
Apie 14 tonų sverianti autocisterna, skubanti į gaisravietę, gabena dar 3 tonas vandens. Ši gaisrinė mašina „Renault”, pasak G.Ščevinsko, užmiestyje gali išvystyti iki 90 kilometrų per valandą greitį, važiuoti 20 kilometrų per valandą greičiau nei buvęs ZIL-as.
Problemiška galbūt tai, jog pageidaujamas greitis pasiekiamas palaipsniui, o sustabdyti mašinos staiga neįmanoma. Tiesa, mieste greitį tenka riboti.
Tą vakarą į tariamą gaisrą Molainių gatvės daugiabutyje atvykusios gaisrinės gilyn į kiemą, kaip ir buvo tikėtasi, įvažiuoti negalėjo. Trukdė automobilių gausa. Maža to, kažkas gaisrininkus apskundė policijos pareigūnams, kad šie užtvėrė įvažiavimą į kiemą.
„Gavome vairuotojo skundą, kad negali pravažiuoti, ir atvykome. Ugniagesiai šį kartą mūsų nekvietė, nors nelaimių metu mes jiems dažnai talkiname”, – „Panevėžio balsui” teigė du policijos pareigūnai.
Ugniagesių sumanymas tapo atrakcija daugiabučio namo gyventojams, ypač – vaikams. Jie nenustygo vietoje klausinėdami, kokių įdomybių gali pamatyti. Suaugusieji buvo santūresni. Jie smalsiai žvalgėsi pro savo butų langus. Juos dar labiau suintrigavo policijos atstovų vizitas.
Viena kliūčių – žmonių lepumas
Gelbėtojai realiai įrodė: jei būtų užsidegęs kuris nors butas paskutinėje 56-ojo daugiabučio gyvenamojo namo laiptinėje, jiems būtų iškilę daug keblumų. Iš autocisternos ištrauktas vandens žarnas tektų tiesti ne vieną šimtą metrų, kadangi prie pat laiptinės privažiuoti neįmanoma dėl kiemuose stovinčių automobilių. Žarnų ilgis – iki 300 metrų.
Tačiau autokopėčios iš viso liktų nuošaly. Šiai gaisrinei mašinai vietos minėto namo kieme neatsirado. Anot V.Vaiginytės, neišgalvotos nelaimės atveju tektų važiuoti žaliąja veja. Žinoma, atsirastų tuo nepatenkintų namo gyventojų. Todėl, jos manymu, ar nevertėtų pagalvoti apie automobilių stovėjimo aikštelių prie daugiabučių namų išplėtimą vejų sąskaita.
„Žmonės šiais laikais apskritai smarkiai išlepo. Dažnas jų turi garažus, yra vietų kitose kiemo aikštelės dalyse, bet jie būtinai nori automobilį pastatyti po savo langais”, – pastebėjo tarnybos atstovė spaudai.
Pamainos vadas Vaidotas Purvėnas paaiškino, kad gelbėjimo darbų operatyvumui trukdo ir kitų kliūčių nelaimės metu pašalinimas. Tarkim, ugniagesiai turi teisę nupjauti medžius, trukdančius gaisrui numalšinti. Tą daryti jiems tenka itin dažnai ir gaišti brangų laiką.