Ožio oda aptrauktas būgnas skamba užburiančiai. Susipynę būgno, laužo, vėjo, varpelių ir iš moters lūpų sklindančios giesmės garsai tarsi nuneša į kitą, kitokią, realybę. Užplūsta ramybė.
Atsimerkus negali patikėti, kad tai, ką mato akys, vyksta iš tikrųjų – čia ir dabar.
Prieš akis spragsi laužas. Tolėliau, už dvikamienio medžio, plaikstosi ant virvės sukabinėtos gyvatėlės – medžiagos skiautės. Miško aikštelėje ramiu, neskubriu šokio žingsniu aplink laužą sukasi įspūdingu kostiumu vilkinti neįprastų bruožų moteris. Dar labiau stebina iš moters paskos žingsniuojantis gandras. Jis atsilieka per pagarbų poros žingsnių atstumą, tačiau dalyvauja šamaniškose apeigose nuo pradžių iki pabaigos.
Pakvietė eigulys
Telšių miškų urėdijoje įkurtame Eigirdžių girininkijos „Žvėrinčiuje” jau keletą savaičių svečiuojasi šamanė iš Tuvos.
Šamanę Nadią Sat Mižit-Doržujevną į Lietuvą pakvietė „Žvėrinčiaus” įkūrėjas eigulys Petras Dabrišius.
Pasitikęs „Klaipėdos” žurnalistus P.Dabrišius paprastai sako: „Nadia dovanos jums šamanišką ritualą, atvers jus gamtos jėgoms, sujungs su gamtos stichijomis, tada galėsite šnektelėti prie puodelio arbatos”.
Aukojo laužui
Miško laukymėje laukiame susitikimo su ypatinga moterimi.
Šalia guli iš medžio kamieno išdrožtas žaltys. Virš jo ant virvelių plaikstosi baltos, mėlynos, žydros audinių skiautelės.
Laukymės centre iš plonyčių malkų sukrautas neįprastos formos laužas.
Atsigręžę pamatome per lauką ateinančią moterį. Besiplaikstantis įspūdingas šamaniškas kostiumas ir iš paskos sekantis gandras – pirmasis įspūdis pritrenkiantis.
Priėjusi Nadia pasisveikina lietuviškai: „Laba diena”. Nieko neaiškina, tik šypteli ir paragina: „Pradėkime, sėskitės ant suolų.”
Iš medžiaginio maišelio ji išsitraukia degtukus ir saują aromatingo, smilkalais kvepiančio augalo gabaliukų. Išdalija po žiupsnelį tujas primenančio žalėsio kiekvienam ir paaiškina, kad šis augalas auga gražiausiose vietose kalnuose ir dažnai naudojamas ritualams.
Šamanė įžiebia degtuką, laužas įsiliepsnoja akimirksniu. Paaukojusi laužui saują aromatingojo augalo, ji atsineša du dubenėlius. Viename teliūskuoja pienas, kitame – duonos, pyrago, sūrio gabaliukai.
Patyliukais kalbėdama maldą šamanė keletą kartų apeina aplink laužą ir pamažėle supila pieną į ugnį. Netrukus ugnis praryja ir kitas dovanas: sutraška gabalėlis duonos, sušnypščia sūris.
Nuo šamanės nesitraukiantis gandras taip pat kiša snapą į pieno dubenėlį ir išpila jo likučius ant žemės.
Būgnas užburia
Iš medžiaginio maišo šamanė išsitraukia įspūdingą ožio odos būgną.
Būgną muša – „kalmanija” – ilgai, bent dvidešimt minučių. Ji šoka aplink laužą, vaikšto aplink laukymę, retkarčiais stabteli. „Kalmanijimui” protarpiais pritaria giedodama. Tuvių kalba ji meldžiasi gamtos dvasioms.
Girdime, kaip „Žvėrinčiuje” staiga suklega čia auginami paukščiai, ima skalyti šunys, bet po kelių minučių nurimsta ir jie.
Ūkanotą dieną girdėti tik laužo spragsėjimas ir minkštas, ausiai malonus, ritmingas būgno kalbėjimas.
Atsinešta ironija tarsi ištirpsta garsuose ir ramybėje. Pojūčiai giedri ir šviesūs. Ramu.
Nusilenkė gamtai
Baigusi būgnyti, šamanė tylomis dar atlieka keletą ritualų.
To paties šamaniško būgno lazdele ji paglosto pečius ir rankas. Tada išsitraukia lazdelę su įvairiaspalvėmis virvelėmis ir keletą kartų ja suduoda per kūną.
Paėmusi skardinį ritinėlį, priglaudžia jį prie kiekvieno ritualo dalyvio širdies ir tyliai, žvelgdama į dangų, sukalba maldą.
Ritualo pabaigą skelbia dar viena skaidriu, vibruojančiu balsu sugiedota giesmė.
Šamanė nusilenkia į visas keturias pasaulio šalių puses ir, atsiklaupusi ant žemės, suglaudusi delnus, nusilenkia ir padėkoja besiplaikstančiai ugniai.
Kostiumą kūrė pati
Tuvė N.Sat Mižit-Doržujevna trumpai papasakoja, kad savo šamanišką kostiumą sukūrė pati. Tokia yra šamanų tradicija. Savomis rankomis sukurtas rūbas patikimiau saugo nuo piktųjų dvasių ir prišaukia gerąsias.
Šamanė sako, kad spalvotos iš medžiagos gabaliukų suvytos gyvatėlės, puošiančios visų šamanų kostiumus, – tai apsaugančios gyvatės ar žalčio simbolis. Kai kurie šamanai ant kostiumo prisiuva 365 gyvatėles. Kiti jų skaičių sumažina. Šamanų vyrų kostiumai gali sverti ir keliasdešimt kilogramų, tačiau moterys dažniau renkasi lengvesnius kostiumus.
Jos kostiumo apačioje prisiūti devyni trapecijos formos maišeliai. Kiekviename maišelyje yra įdėta kelių rūšių kruopų, taip pat – iš žemės iškasamų gėrybių – aukso, sidabro, anglies, geležies.
Kiekviena kostiumo detalė – neatsitiktinė, tačiau papasakoti, kuri ką simbolizuoja, šamanė nelinkusi. Šamano kostiumas kuriamas pagal senas, iš kartos į kartą perduotas tradicijas.
Nadios kostiumą dabina ir natūralaus kaulo karoliai, plunksnos, apskritimai, simbolizuojantys visas planetas, simboliai, reiškiantis keturias stichijas – ugnį, orą, vandenį ir žemę.
Gydo gamta
N.Sat Mižit-Doržujevna tikino, kad šamanas yra tik savotiškas tarpininkas tarp žmogaus ir gamtos jėgų. Pats šamanas negydo, žmogų gydo ar jam padeda gamtos jėgos, kurias šamanas geba prakalbinti.
„Štai medis turi savo vidinį ritmą. Žemė, oras, ugnis, vanduo – savąjį. Aš, gandras ir jūs taip pat gyvenate savuoju vidiniu ritmu. O šamaniško būgno skambėjimas padeda susijungti ir susivienyti šiems ritmams. Žmogus, atsivėręs gamtos jėgoms ir ėmęs gyventi jų ritmu, priima gamtos galią. Tuomet pati gamta padeda jam išgyti ar nurimti, pailsėti”, – ramia rusiška greitakalbe pasakojo šamanė.
N.Sat Mižit-Doržujevna tikino, kad žmogui gali padėti ir nuoširdi jos malda, kuri per ugnį, žemės garavimą, suvienytą žmogaus ir gamtos ritmą pasiekia visatą ir tarsi paprašo jos užtarimo.
„Kosmosas informacija gauna labai greitai. Tai tarsi didžiulis, sunkiai įsivaizduojamos galios kompiuteris. Aš meldžiuosi, bet iš tiesų tik padedu jūsų prašymams ir vidinėms reikmėms greičiau pasiekti visatą, aukščiausiąją jėgą”, – sakė ji.
Šamanė patikino, kad ritualai paprastai vyksta ypatingose, gamtos palankumo ženklais pažymėtose vietose. „Žvėrinčiaus” miškelyje augantis medis, šalia kurio vyko šamanės ritualas, – taip pat ypatingas. Tuvoje medžiai, kurie turi vieną šaknį, bet išauga tarsi su dviem atskirais kamienais, yra vadinami šamano medžiais.
Vertina ypatingus medžius
„Tuvoje, jei buvo sunki žiema ar krito gyvuliai, žmonės eina melstis prie vadinamojo turtingo medžio. Tai medis, kuris turi šešis, septynis ar daugiau kamienų. Žmonės prie tokio medžio atsineša savo laukų žemės. Tuomet šamanas padeda žmonėms paprašyti gamtos jėgų užtarimo, – pasakojo šamanė. – Žmonės kamienais turtingo medžio prašo pasidalyti savo turtu su jais. Tuo metu šamanas būgno garsais perduoda jų prašymus dangui. Po tokio ritualo kiekviena šeima rengia šventę ir valgo bei geria gamtos jėgų garbei.”
Šamanė taip pat pasakojo, kad, norėdami padėti susirgusiam žmogui, šamanai jėgos prašo vandens. Sukūrę laužą prie vandens, sergantis žmogus ir šamanas paprašo vandens pasidalyti savo jėga su sergančiuoju.
Panašiai pagalbos prašoma ir kitų gamtos stichijų.
N.Sat Mižit-Doržujevna prisipažino nustebusi, kai Lietuvoje pamatė nemažai daugiakamienių medžių ir galingų senų ąžuolų.
Kartu su P.Dabrišiumi apsilankiusi Varnių regioninio parko pažintiniame take, šamanė nustebo vienoje vietoje aptikusi ir daugiakamienį medį, ir ąžuolą su dreve kamiene. Įlindus į sveiko ąžuolo kamieną, pasak N.Sat Mižit-Doržujevnos, ąžuolo širdis yra tiesiai virš žmogaus galvos, todėl šis gali pasisemti medžio stiprybės.
Tokių medžių Lietuvoje nemažai, o tuviai neretai sukaria kelis šimtus kilometrų, kad pasiektų ypatingą, šamanišką, medį.
Tuva – šamanų protėvynė
Šamanės teigimu, paprašyti gamtos pagalbos ir globos gali kiekvienas žmogus. Tam nebūtina kviesti šamano. Svarbiausia, kad žmogus nuoširdžiai nusilenktų ir padėkotų gamtos jėgoms, o savo prašymus išsakytų tyra širdimi ir su meile.
Tuvoje šamanizmą globoja valstybė. Istoriniai šaltiniai rodo, kad ši septynis tūkstančius kilometrų nuo Lietuvos nutolusi šalis iš tiesų gali būti vadinama šamanų protėvyne.
N.Sat Mižit-Doržujevnos darbo knygelėje nurodyta šamanės profesija. Šiame krašte nuo 2002-ųjų šamanams skiriama pensija, o šie privalo mokėti mokesčius. Ieškoti šamanizmo ištakų ir pasisemti patirties į Tuvą nuolat važiuoja įvairių šalių šamanai, o kartą per kelis metus Tuvoje rengiama mokslinė šamanų konferencija.