Vis šiltesnis daros oras, vis labiau pakyla noras… Iš tikrųjų noras sulaukti tikrai šilto oro ir pasėdėti tylų, ūkanotą rytą ant krantelio, didelis. Panašu, kad tam sąlygos jau bus šį savaitgalį. Sinoptikai žada tikrai neprastus orus. Žvejoti jau galima beveik visur, privažiuoti irgi.
Netrukus prasidės vasarinių varžybų sezonas. Pirmos rimtos pavasarinės varžybos turėtų būti „Baltijos menkė – 2007”, kurių data dar neaiški, paskui spiningautojų varžybos Tenenyje, o gegužės 18-19 dienomis – irgi tradicinės ir vis populiarėjančios varžybos nuo jūros krantelio – „Karklė – 2007”. Apie visas varžybas informacijos rasite mūsų puslapyje. Balandžio antroje pusėje – „Vakarų ekspreso” ir kelių žūklės klubų šiukšlių rinkimo akcija, apie kurią rašėme praėjusį šaštadienį. O kol kas – į žvejybą…
Kaliningrado kanalai yra išlikę nuo vokiečių laikų ir susisiekia su Kuršių mariomis. Ten lydekų yra išties nemažai, ir manau, kad būtent todėl, jog kanalai siekiasi su mariomis – pavasarį lydekos į juos plaukia neršti ir dalis pasilieka visam laikui. Galėčiau pasakyti, kad jų ten tiesiog virte verda. Pastebėjau, kad lydekos labai migruoja tarp marių ir kanalų. Jas lengva atskirti pagal spalvą, iš karto matosi, kuri vietinė, o kuri atplaukusi. Vienos būna auksinės spalvos, o kitos – įprastos, šios iš marių. Rudenį marių lydekų kanaluose pasitaiko kiek mažiau. Ir dar vienas, matyt, svarbus veiksnys, kodėl kanaluose yra tiek daug šių plėšrūnių, – rusai jų nelaiko žuvimis. Jie mieliau gaudo karšius, sterkus.
Kanaluose gyliai yra labai įvairūs. Iš kranto, žiūrėdamas į kranto liniją ar į posūkius kaip ežere, nieko nustatyti negali. Čia jau neturėdamas patirties ir praktikos neišsiversi. Tiktai žvejodamas metų metus gali sužinoti, kur yra seklumos, o kur – duobės. Vidutinis gylis kanaluose svyruoja nuo dviejų iki trijų metrų. 0 ir patys kanalai skirtingi – vieni iškasti, kiti susidarę buvusioje upės vagoje. Vienas kanalas, esantis buvusioje upės vagoje, yra gilus, jame gylis svyruoja nuo šešių iki septynių metrų. O ten jau laikosi rimtos lydekos. Jeigu jau užkimba, tai ne mažesnės kaip dviejų kilogramų, būtent ten pagautos visos didžiosios aštuonių, dešimties kilogramų plėšrūnės. Tų, didžiųjų, lygiai taip pat sėkmingai pasitaiko ir sekliuose kanaluose. Nes kanalų ten yra tikrai daug – didžiuliai, dešimtis kilometrų besitęsiantys plotai.
Kad galėtum žvejoti kanaluose, reikia nusipirkti licenciją. Lietuviams toks leidimas kainuoja 50 litų parai. Pagautų žuvų kiekis ribojamas – galima paimti tiktai penkias lydekas, bet užtat svoris – neribojamas. Tik su tomis licencijomis yra viena bėda – norint ją įsigyti, reikia paaukoti beveik visą dieną. O jeigu pagauna žvejojant nelegaliai, tai baudos tikrai didelės – už vieną lydeką reikia sumokėti dvidešimt dolerių, jei jų esi pagavęs… Kaliningrado srities kanaluose negalima žvejoti nuo balandžio dvidešimtos iki birželio dvidešimtos dienos. Tada į kanalus iš Kuršių marių plaukia neršti karšiai ir sterkai. Tuo metu ne tik draudžiama bet kokia žvejyba, bet ir keliai uždaromi, kad niekas negalėtų privažiuoti prie vandens.
Kanalai, kaip ir visi kiti vandens telkiniai, turi skirtingų, savitų ypatybių. Taigi ir tame lydekų rojuje pasitaiko tiesiog beviltiškų vietų. Kibimas labiausiai priklauso ne nuo paties kanalo, o nuo vietos jame. Ir dažniausiai lieka neaišku, kodėl kimba būtent toje, o ne kitoje vietoje, nors, rodos, ir dugnas toks pats, ir gylis. Kai dažnai tose vietose gaudai, jau žinai, kurioje vietoje gali užkibti, o kurioje ne. Priplaukdamas tokią vietą, pasiruoši – užsikabini reikiamą blizgę ar voblerį. Jeigu kimba prastai, grįžti atgal, paprastai padeda. Jeigu plaukdamas į priekį pagavai vieną lydeką, tai grįždamas atgal – jau tris, ir vėl plauki į priekį – žiūrėk, dar kokios keturios užkimba.
Kokiu laiku kimba? Kuo vėliau, tuo geriau. Tai jau yra išbandyta. Pačios geriausios žvejybos yra buvusios gruodžio mėnesi, aišku, jei dar neužšalę. Na, o sėkmingiausios dienos prieš pat pirmą ledą – „vakar žvejojau, šiandien užšalo”. Tiktai reikia paieškoti gilesnių vietų, nes kuo šalčiau, tuo giliau būriuojasi lydekos. Oras, žinoma, irgi turi nemažos reikšmės. Pastebėjau, kad žvejojant kanaluose ypač gerai, kai oras pasikeičia. Jeigu visą dieną buvo prastas oras, lijo ir staiga išlindo saulė, lydekos pradeda iškart geriau kibti, na, o jeigu visą dieną apsiniaukę – prasčiau. Pats blogiausias variantas – kai šviečia saulutė ir nėra jokio vėjo, danguje aiškiai trūksta debesų. Tada lydekos kažkodėl sulenda į žoles, tu jas matai, bet pagauti negali.