Vos nuo asfalto dangos nutirpo paskutinis sniegas, gatvėse pasirodė pirmieji motociklininkai. Didmiesčių gyventojai jau įprato vakarais girdėti sportinių motociklų, vadinamųjų britvų, keliamą triukšmą, o automobilių vairuotojai – dalytis eismo juostomis. Žodžiu, sezonas prasideda!
Paplitusi visuomenės nuomonė, kad motociklas – tai pavojinga ir mirtį nešanti transporto priemonė, o pašėlusiu greičiu skriejančios „britvos” dažnam vyresnės kartos atstovui kelia pyktį ir nepasitenkinimą. Pastarieji visus, be išimties, motociklininkus vadina mirtininkais, kelių chuliganais arba tiesiog… bepročiais.
Tačiau patyrę ir mąstantys motociklininkai tikina, kad skrieti apžergus „plieno žirgą” ne ką pavojingiau, nei lakstyti automobiliu. Mat galingų motociklų vairuotojai, kurie gerbia save ir kitus eismo dalyvius, daug laiko bei pastangų skiria taktikos įgūdžiams lavinti. Pasikliauti vien fortūna šios kategorijos vairuotojams atrodo kvaila.
Pagauk, jei gali…
Lietuvoje „britvų” era prasidėjo palyginti neseniai – apie 1997-uosius. Tada gatvėse prašvilpdavo ne itin daug sportinių motociklų. Kasmet domėjimasis galingais motociklais didėjo, o adrenalino bei aštrių pojūčių mėgėjų būrys nuolat gausėjo. Šiandien tokiais motociklais laksto ir studentai, ir verslininkai, gatvėse galima išvysti tiek senesnės laidos, tiek ir visiškai naujų „britvų”.
Vilniuje sportinių motociklų entuziastai, jei tik leidžia oras, po darbų būriuojasi prie pirmojo sostinėje pastatyto šiuolaikiško dangoraižio netoli Pedagoginio universiteto centrinių rūmų. Ši vieta jau keletą metų vadinama motomanų susibūrimo vieta. Čia laukiami visi britvoms neabejingi adrenalino mėgėjai. Dažnai ši sostinės vieta yra atskaitos taškas grupiniams pasivažinėjimams.
Dalis sostinės „britvininkų” neretai dalyvauja nelegaliose lenktynėse. Tokiais atvejais lenktynių trasa tampa kone visos centrinės Vilniaus gatvės. Paprastai kraują kaitinančios lenktynės vyksta vėlų vakarą, kai sumažėja automobilių srautai. Vilniečiams ne kartą yra tekę būti tokių lenktynių liudininkais ir stebėti, kaip pro šalį milžinišku greičiu prašvilpia galingų motociklų kolona. Tiesa, ši pramoga – tikras galvos skausmas kelių patruliams, iki šiol beviltiškai kovojantiems su motociklininkų „išdaigomis”.
Veidus po šalmais slepiantys „plieno žirgų” vairuotojai beveik niekada nepaklūsta policininkų reikalavimui sustoti. Jie puikiai žino, jog net galingiausias policijos automobilis nepavys vos per porą sekundžių iki 100 km/h įsibėgėjančios „britvos”. Motociklų vairuotojams nė motais ir stacionarūs greičio matuokliai. Mat šis prietaisas pažeidėjus atpažįsta pagal priekinį transporto priemonės registravimo numerį. Ant visų motociklų jis tvirtinamas tik užpakalyje.
Labiau patyrę įvertina riziką
Labiau patyrę „britvininkai” kelių chuliganais savęs nelaiko. Net skriedami greičiau už vėją jie dažniausiai įvertina tiek savo galimybes, tiek galimus pavojus. Be to, motociklininkai paprastai žino, kur eismo sąlygos leidžia važiuoti dideliu greičiu, o kur geriau akseleratorių atleisti.
Motociklininkai neretai patys pripažįsta, kad vairuojant „britvą” ilgesnį laiką, anksčiau ar vėliau teks susidurti su pavojais. Neoficiali statistika rodo, kad gatvės motociklininkas per savo „karjerą” patiria bent vieną ar dvi rimtesnes avarijas. Tiesa, susižaloja jie daug sunkiau negu automobilių vairuotojai.
„Dažnas jaunuolis, įsigijęs sportinį motociklą, neretai pamiršta, kad nepatyrusio vairuotojo rankose atsidūrusi transporto priemonė iš tiesų labai pavojinga. Lakstyti 200 km/h greičiu gali beveik visi, tačiau ne kiekvienas sugeba įvertinti galimą pavojų. Mano įsitikinimu, tik ilgalaikė patirtis užtikrina vairuotojo, motociklininko ir kitų eismo dalyvių saugumą”, – ne kartą akcentavo daugkartinis Lietuvos žiedinių motociklų lenktynių čempionas Šarūnas Pladas.
Gatvėse važinėjantys motociklininkai pradedantiesiems vairuotojams pataria nepamiršti, kad suvaldyti sportinį motociklą tik iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasta. Realybė kiek kitokia, nes įvyksta daug daugiau dalykų, apie kuriuos galbūt net neužsimenama. Gebėjimas agresyviai pasukti motociklo vairą ir išvengti susidūrimo su staiga atsiradusia kliūtimi priklausys nuo to, kiek apie riziką bei taktiką iki pavojingos situacijos išmanė motociklininkas.
Vienas saugiklių – speciali apranga
Patyrę motociklininkai pradedantiesiems iš pradžių pataria įsigyti silpnesnės galios motociklą, o vėliau, jei patiks, persėsti ant galingesniojo. Įsigyti ne naują sportinį motociklą, nelygu pagaminimo data, modelis, variklio galia bei kiti techniniai parametrai, Lietuvoje galima už maždaug 10 tūkst. litų. Visiškai nauja „britva” pareikalaus kur kas didesnių investicijų – apie 30 tūkst. litų.
Vairuoti galingą sportinį motociklą profesionalai primygtinai pataria tik vilkint specialią aprangą. Nors ji kainuoja nemažus pinigus, tačiau taupyti sveikatos ir saugumo sąskaita tikrai nepatartina.
Pradedantieji vairuotojai klysta manydami, kad vairuoti motociklą galima vilkint bet kokiais patvariais lauko drabužiais. Profesionalai žino, kodėl motociklininkų apranga yra vadinama specialia ir kam ji iš tiesų reikalinga.
Pagrindinės motociklininko aprangos dalys: standi striukė, kelnės, specialiai kaustyti batai, pirštinės, šalmas ir akių apsauga. Be to, yra ir specialios nugaros bei kaklo apsaugos priemonės.
(Ne)laimingi pasivažinėjimai
Ne visiems pasivažinėjimas greitais sportiniais motociklais baigiasi laimingai. Nuo galimo susidūrimo niekas nėra apsaugotas. Pavyzdžiui, garsiam šalies krepšininkui Robertui Javtokui 2002 metų gegužės 1-oji buvo lemtinga – važiuodamas sportiniu motociklu jis pateko į avariją ir patyrė rimtų sužalojimų. Aukštaūgiui sutrupėjo dešinės kojos kaulas, buvo nutraukti rankos nervai, smarkiai nubrozdintas kelis. Po avarijos krepšininkas yra pareiškęs, kad tąkart per kvailystę vos neatsisveikino su sportininko karjera.
Pasaulio įžymybėms nelaimės irgi nesvetimos – trečiasis žmogus, vaikščiojęs Mėnulio paviršiumi ir 1969 metais vadovavęs erdvėlaiviui „Apollo 12” Charles’as Conradas žuvo vairuodamas motociklą.
Vokietijoje prasidėjęs „britvų” sezonas, pasak šios šalies medikų, dažnai suteikia vilčių organų donorų laukiantiems pacientams. Mat šiltuoju sezonu greitkeliuose žūsta gana daug motociklininkų, todėl šioje šalyje vasarą donorų bankas padidėja kelis kartus.