Ar tokia situacija būtų buvusi įmanoma, jei liustracijos klausimai Lietuvoje būtų sprendžiami kitaip nei iki šiol?
Manau, reikėtų įvertinti ne tik liustracijos procesą, bet ir požiūrį į praeitį. Kodėl kadaise neįvyko desovietizacijos procesas, kuris būtų apėmęs ir sovietmečio represinių struktūrų viršūnėlę su slaptais bendradarbiais, ir komunistinę nomenklatūrą? Dabar jau aišku, kad gana didelė buvusios nomenklatūros dalis viešai, nė kiek nesislapstydama bendravo su KGB, keitėsi informacija, įgyvendino bendrus planus. Viso šio bendradarbiavimo kontekstas – kova su Lietuvos nepriklausomybe ir žmogaus teisių pažeidimai. Tačiau po 1991 metų galutinai susiformavo nuostata, kad reikia bausti tik „iešmininkus” – KGB darbuotojus ir jų agentus. Esą tai neleis supriešinti visuomenės, nebus „raganų medžioklės” ir panašiai. Rezultatus matome – visuomenė suskaldyta dar labiau, buvę „raganų medžioklės” kritikai tampa aršiais „KGB priešininkais”, ir priešingai. Vienintelis aiškus per tuos metus pasiektas rezultatas – kad absoliuti visuomenės dauguma KGB vertina neigiamai, lygiai taip pat kaip ir bet kokius sąlyčius su KGB, ar tai būtų slaptas bendradarbiavimas, ar tik viešas draugiškas apsikeitimas nuomonėmis… Mūsų politiniam elitui derėjo atsižvelgti į šios nuostatos susiformavimą ir neskirti į atsakingus postus asmenų, turinčių tokį praeities šleifą. Deja, čia taip pat išsiskyrė visuomenės ir politinio elito nuomonės.
Manyčiau, jog Liustracijos įstatyme reikėjo įvardyti visas su KGB bendradarbiavusių asmenų kategorijas (tarp jų ir rezervininkus) bei nustatyti jiems skirtingo dydžio atsakomybę. Tai nebuvo padaryta, todėl dabar sudarytos sąlygos manipuliuoti liustracijos procesu. Net kai nieko nesiimama, kad jis pasuktų reikiama linkme, tai irgi yra pozicijos išraiška, savitas „aktyvus pasyvumas” siekiant tam tikrų politinių tikslų. Liustracijos proceso priešininkai sumaniai pasinaudojo susidariusia situacija, kuriai sąlygas sudarė ir silpna parlamentinė specialiųjų tarnybų kontrolė. Mano nuomone, Liustracijos komisijai buvo teikiama ne visa informacija, gauta iš kitų šaltinių apie KGB slaptus bendradarbius, buvo manipuliuojama KGB kadrinių darbuotojų parodymais ir pan.
Ką šiuo metu reikėtų daryti, kad tokia dviprasmiška situacija garbingai baigtųsi ir daugiau nesikartotų? Pirmiausia, atsižvelgiant į tai, jog su KGB susiję skandalai jau daro įtaką ir valstybės institucijų darbui, derėtų pakeisti Liustracijos įstatymą, įtraukti į liustracijos procesą visas be išimties asmenų, palaikiusių bet kokius ryšius su KGB, kategorijas (aiškiai apibrėžiant ir diferencijuojant atsakomybę). Antra, netestuoti visuomenės nuomonės buvusių KGB slaptų ar viešų bendradarbių paskyrimais į atsakingus postus. Šiuo atveju viešoji nuomonė visada bus neigiama. Nebent tokio rezultato ir siekiama, nors užmirštama, jog taip gali būti pažeidžiama ir valstybės nacionaliniam saugumui svarbių institucijų darbuotojų motyvacija, moralė. Juk didesniais atlyginimais atminties neištrinsi…