Nors ne už kalnų vasaros sezonas, apskrities atstovai šią savaitę tebeskaičiavo, kiek reikės įrengti pajūryje naujų ir kiek sutaisyti senųjų laiptų.
Apžiūrėti po žiemos audrų nusiaubto pajūrio apskrities viršininkas buvo susiruošęs dar kovo viduryje. Tačiau užklupo nauji neatidėliotini darbai ir į pajūrio žemyninę dalį pavaldiniai išvyko be vadovo.
Anot Regioninės plėtros departamento direktoriaus pavaduotojos Astos Raugalienės, suskaičiuota, kad pajūrio žemyninėje dalyje reikės įrengti 10 naujų laiptų ir apie tiek pat atnaujinti senų.
Audrų apardytose vietose kopagūbris bus klojamas šakomis, o Palangos centrinis paplūdimys tvarkomas pagal Pajūrio juostos programos II etapą.
Kiek kokių laiptų įrengti ir atlikti kitokių darbų numatoma Kuršių nerijos nacionaliniame parke, šią savaitę dar buvo tikslinama.
Nauji milijonai
Pajūrio juostos programos II etapo projekto vertė 4,5 milijono litų. Jis finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos bendrojo finansavimo lėšų. Projektą koordinuoja Klaipėdos apskrities administracija, o jos partnerė – Palangos miesto savivaldybės administracija.
Kaip numatyta projekte, į pietus nuo jūros tilto link Birutės kalno pliažai bus toliau „maitinami” smėliu. Ypač atkarpoje nuo S.Dariaus ir S.Girėno gatvės iki Birutės kalno, kur labiausiai pakenkė audros. Kol kas planų imti smėlį iš jūros tarp Juodkrantės ir Pervalkos, jį plukdyti ir „maitinti” Palangos pliažus neatsisakyta.
Apskrities atstovės spaudai Romos Čiarienės teigimu, vyksta parengiamieji darbai. Specialistai tiria, ar tikrai nepakenks aplinkai, jei iš jūros bus imamas smėlis ir pilamas į Palangos paplūdimius. Tiriama smėlio kokybė. Konkursas, kas atliks smėlio pylimo ir kitus pagal projektą numatytus darbus, dar nepaskelbtas.
Naujojo projekto tikslas – apsaugoti nuo erozijos 1300 metrų pakrantės ruožą centrinėje Palangos dalyje nuo Palangos tilto į pietus ir atstatyti šio ruožo būdingas kranto savybes.
Pirmasis projektas užbaigtas
R.Čiarienės nuomone, 2006 metais baigtas krantų tvarkymo projektas įgyvendintas. Žemyno dalyje sutvarkyta 38 kilometrai pajūrio juostos. Palangos pliažo centrinė dalis buvo papildyta 40 tūkst. kubinių metrų smėlio. 78868 kvadratiniai metrai kopagūbrio apklota šakomis. Ruože nuo Melnragės iki Būtingės buvo supinta 321989 metrų žabtvorių. Tačiau ar jos tikrai atlieka savo vaidmenį, krantotvarkos specialistai nesutaria. Vieni kopų „vainikavimą” žabtvorėmis vertina teigiamai, kiti tvirtina, kad smėlį kaupia tik pirmos dvi arčiausiai jūros esančios žabtvorių eilės. Kitos lieka tuščios, o per audrą tampa pajūrį teršiančiu šabakštynu.
Vykdant pirmąją pajūrio juostos tvarkymo programą, per kopas buvo nutiesta 13502 metrai takų ir lentinių skydų bei 1168 metrai laiptų iš rąstų ir lentų. Siekiant apsaugoti ties Palangos pliažu labiausiai pažeistas kopagūbrio vietas kopose nutiesta 2251 metras vielinės tvoros.
Pirmasis pajūrio juostos sutvarkymo etapas pradėtas 2005 metų vasario 1 dieną. Minėtiems darbams atlikti buvo skirta 5 milijonai 600 tūkstančių litų. Iš Europos regioninės plėtros fondo skirta 4 milijonai 200 tūkstančių litų, o 1 milijonas 400 tūkstančių litų – iš valstybės bendrojo fondo.
Mokslininkai nesutaria
Šių metų sausio 9 dieną Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje praūžusių audrų padarinių aptarti buvo susirinkę Mokslų akademijos Krantotyros komisijos atstovai bei Pajūrio juostos tvarkymo programos įgyvendinimo priežiūros grupės nariai. Pastariesiems mokslininkai išsakė daug priekaištų dėl neteisingai atliktų darbų pilant smėlį į paplūdimį ir dėl žabtvorių pynimo. Kai kurie krantotyros srityje žinomi mokslininkai abejoja ir dėl tikslingumo vėl smėliu „maitinti” Palangos paplūdimius. Jie perspėjo, kad smėlio negalima imti iš jūros ties Juodkrante ir Pervalka. Iš jūros paėmus smėlį Kuršių nerijoje gali prasidėti panašūs procesai kaip prie Palangos. Kai kurie specialistai pajūrio krantams Palangoje tvirtinti siūlo naudoti geotekstilę ir kitas šiuolaikines technologijas.