Teisinės valstybės pamatus drebinančio skandalo herojai nelinkę vienas kitam nusileisti. Arvydas Pocius staiga ištraukė buvusio sovietinio saugumo agento liudijimą prieš Algimantą Matulevičių, o pastarasis šiandien Seime ketina vėl kalbėti apie grėsmes valstybei.
Valstybės saugumo departamentas (VSD) kaltina Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką Algimantą Matulevičių nuslėpus kai kuriuos biografijos faktus, esą liudijančius, kad jis bendradarbiavo su sovietų KGB. Savo surinktą medžiagą Seimo pirmininkui Viktorui Muntianui pristatęs VSD prašo iš Matulevičiaus atimti leidimą dirbti su slapta informacija.
Pats Seimo NSGK pirmininkas vakar LŽ tikino tikrai nežinąs, kokių jo gyvenimo nuodėmių iškapstė saugumo darbuotojai, ir stebėjosi, kodėl tai nepadaryta anksčiau – 2005 ir 2006 metais, kai jo biografija, prašant leidimo dirbti su slaptais dokumentais, buvo tikrinama itin kruopščiai. Šiandien Matulevičius ketina dar kartą viešai kreiptis į kolegas parlamentarus ir atkreipti dėmesį į valstybėje vykstančius pavojingus procesus.
Prašymas motyvuotas?
Antradienio vakarą VSD pareigūnai į parlamentą atvežė beveik 100 puslapių medžiagą, kuri esą akivaizdžiai patvirtina Matulevičiaus ryšius su KGB.
Po Seimo valdybos posėdžio, sušaukto vakar rytą, parlamento vadovas Muntianas žurnalistams teigė manantis, jog VSD prašymas panaikinti leidimą Matulevičiui dirbti su slapta informacija yra gana motyvuotas. Seimo pirmininkas prisipažino, kad jaustųsi ramiau, jei būtų ir atitinkamas Liustracijos komisijos sprendimas. Paprašytas patikslinti, kokius konkrečiai faktus Matulevičius nuslėpė, Muntianas paaiškino negalįs to padaryti, nes pateikta medžiaga riboto naudojimo.
Tačiau VSD netruko išplatinti pranešimą, kad šie dokumentai nėra įslaptinti. Riboto naudojimo esanti tik Matulevičiaus asmens anketa.
Atsirado liudytojas
Pociaus rašte Seimo pirmininkui rašoma, jog Matulevičius, atsakydamas į anketos klausimus apie sąsajas su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis, pateikė neigiamus atsakymus. Tačiau nustatyta, kad Lietuvos ypatingajame archyve yra išlikusių dokumentų apie Matulevičiaus, tuometinio gamybinio susivienijimo „Neringa” direktoriaus, ryšius su sovietų Valstybės saugumo komitetu (VSK).
Seimo pirmininkui pateiktoje medžiagoje remiamasi 1978-1991 metais VSK dirbusio kadrinio darbuotojo, kurio pavardė nenurodoma, paaiškinimu. Pažymėtina, kad jis užfiksuotas šių metų kovo 12-ąją – likus porai dienų iki balsavimo Seime dėl Pociaus atleidimo.
Liudijime minėtas asmuo teigia, jog 1989 metais 2-3 kartus buvo susitikęs su Matulevičiumi po jo kelionės į JAV ir šis suteikęs saugumą dominančios informacijos apie išeivijos lietuvius. Liudytojas tvirtina, kad tuometinis „Neringos” direktorius buvo įtrauktas į VSK patikimų asmenų įskaitą.
Taip pat pateikiama KGB pirmojo žvalgybinio skyriaus 1989 metų pažyma, kurioje kalbama apie būtinybę susitikti su Matulevičiumi po jo kelionės į JAV.
Kovos iki galo
Paklaustas, kokią jį kompromituojančią medžiagą galėjo turėti VSD, Matulevičius LŽ prisipažino įtariantis, jog tai gali būti suklastoti liudijimai apie kokį nors jo susitikimą. „Jie galėjo prisigalvoti, kad kada nors su kuo nors buvau susitikęs, gal „šnapsą” gėriau. Bet juk nebūtinai turėjau žinoti, jog tas asmuo kur nors dirba. Per savo gyvenimą esu bendravęs su daugybe žmonių, tikrai ne visi prisistatydavo ir aiškindavo, kur dirba”, – sakė parlamentaras.
Anot Matulevičiaus, VSD jo biografiją ir visus archyvus išnagrinėjo ir 2005-aisiais, ir 2006-aisiais, kai davė leidimą dirbti su slapta Europos Sąjungos bei NATO informacija. „Anksčiau partinių institucijų bijojo net KGB, tai rezervistas Pocius turėjo puikiai žinoti. Dabar jis nieko nebijo – nei Prezidentūros, nei Seimo. Štai kur problema. Kaip pilietis esu pasiryžęs kovoti, kad mūsų valstybėje to nebūtų”, – patikino Matulevičius. Jis teigė galįs garantuoti, jog praeityje niekam jokių ataskaitų nerašė ir bendradarbiauti nežadėjo.
„Vien dėl to, ką paviešinome, padarėme Lietuvai gerą darbą. Žmonės pamatė, kad dirbame ne veltui. Atvirai sakant, kaip žmogus gal ir norėčiau pasitraukti, bet pareiga neleidžia. Jei pasitrauksiu, jie laimės. Vadinasi, kovosiu iki galo”, – tvirtino LŽ Matulevičius.
Vyksta rimti procesai
Dauguma Seimo NSGK narių pritaria komiteto pirmininkui. „Tai nėra Matulevičiaus ir VSD vadovo kova, kaip kai kas nori primityviai įteigti. Tai – labai rimtų procesų, kurie vyksta valstybėje, išraiška”, – vakar LŽ sakė komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Kašėta. Paklaustas, kokios nuotaikos šiuo metu sklando tarp komiteto narių, jis patikino, kad visi jaučiasi puikiai. „Viską padarėme tinkamai”, – pabrėžė Kašėta.
Pasiteiravus, ar Matulevičiui, kol išaiškės visi abejotini klausimai, nederėtų pasitraukti iš komiteto pirmininkų, Kašėta atsakė, jog šiuo atveju pirmiausia turėtų atsistatydinti VSD vadovas Pocius. „Jei žmogus kaltas, tegul tie, kam pridera pagal įstatymą, tai nustato, ir baigtas klausimas. Kiek galima pūsti miglą į akis?” – apie VSD pažadus pateikti medžiagą Liustracijos komisijai kalbėjo NSGK pirmininko pavaduotojas.
Pasak Kašėtos, VSD reikalavimas atimti iš komiteto pirmininko teisę dirbti su slapta informacija – pirmas toks atvejis per visą Seimo darbo kadenciją. Ne mažiau svarbu tai, jog Matulevičius vadovauja komitetui, kuris tyrė VSD veiklą ir jo vadovų darbą įvertino neigiamai. Todėl visai logiška, kad klausimą dėl draudimo dirbti su slapta informacija svarstytų ir sprendimą priimtų ne vienas asmuo (Seimo pirmininkas – aut.), o visas parlamentas.
„Apgailestauju, kad avantiūrų keliu pasukęs VSD direktorius šokdina aukščiausias šalies institucijas. Kyla įtarimas, jog labai jau norima susidoroti su nepalankiu politiku”, – pripažino Kašėta. Jei Matulevičius neteks leidimo dirbti su slapta medžiaga, jis nebegalės vadovauti Seimo NSGK.
Ragina neskubėti
Seimo valdyba nusprendė sudaryti komisiją ir įpareigoti ją išsiaiškinti, ar Seimo NSGK sprendimas išslaptinti dalį tyrimo dėl VSD veiklos neprieštarauja įstatymams. Komisija išvadą turi pateikti iki pirmadienio.
Vertindamas VSD veiklos tyrimo medžiagos paviešinimą ir dėl to kilusias diskusijas prezidentas Valdas Adamkus paragino nepriimti skubotų sprendimų ir pasitikėti teisėsaugos institucijomis. „Matydamas, kaip vėl didėja politinė įtampa dėl Valstybės saugumo
departamento veiklos tyrimo Seime, suprantu, kad Lietuvos žmonėms vis labiau neaišku, kas darosi mūsų valstybėje”, – vakar paskelbtame pareiškime teigė Adamkus. Jis kvietė visas politines partijas, jų vadovus ir atskirus politikus elgtis atsakingai ir nekelti sąmyšio. „Būtų apmaudu sužinoti, kad šioje situacijoje įstatymų nepaiso Seimo nariai, kurie patys tuos įstatymus priima”, – įspėjo šalies vadovas.
Pabrėžęs, jog turi neatsakytų klausimų ir dėl VSD veiklos tyrimo, ir dėl kai kurių asmenų veiksmų, prezidentas ragino nesikarščiuoti ir nepriimti skubotų sprendimų, neardyti septyniolika metų kurtų teisinės valstybės pagrindų.
Adamkus tikisi, kad teisėsaugos institucijos suvokia šiuo metu joms tekusią itin atsakingą užduotį, todėl neatidėliodamos atliks patikėtą darbą.
Seimo NSGK dalį VSD veiklos tyrimo medžiagos paskelbė praėjusį antradienį. Išslaptinta dalis – daugiau kaip 180 puslapių dokumentų iš maždaug 1500, sukauptų per parlamentinį tyrimą. Paskelbta medžiaga susijusi su galimais valstybės pareigūnų korupciniais ryšiais.