Nemažai vaikų dieną pradeda nepapusryčiavę.
Mitybos specialistai atkreipia dėmesį, kad ir vaikams, ir suaugusiems jokiu būdu nereikėtų praleisti pusryčių.
Kovo mėnesį penkių didžiausių Lietuvos miestų pradinėse mokyklose bendrovės „Unilever” atlikta apklausa parodė, jog apie 10 procentų pradinukų į mokyklą išeina nevalgę. Apklausoje dalyvavo apie 400 trečiokų iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio bei Šiaulių.
Paaiškėjo, kad vieni vaikai pavalgyti nespėja, kitiems to nepasiūlo tėvai, o dalis jų prisipažįsta, kad šaldytuve tiesiog nebuvo ko valgyti. Tačiau ir papusryčiauti spėjantys vaikai ne visada maitinasi tinkamai.
Valgo sausus pusryčius
Kaip dienraščiui „Klaipėda” teigė bendrovės atstovė Elzė Pociūtė, apklausa bei sveikos mitybos ir pusryčių naudos paskaitėlės trečiokams buvo surengtos trijose uostamiesčio mokyklose. Artimiausiu metu tokios pamokos bus dėstomos ir kitose mokyklose.
Klaipėdos „Saulėtekio”, „Verdenės” ir Sendvario pagrindinėse mokyklose į apklausos klausimus atsakė 90 trečiokų.
Paaiškėjo, kad kasdien pusryčius valgo 68 vaikai, dažniausiai – 15 vaikų, kiti pradinukai papusryčiauja retai arba nepusryčiauja.
Vaikai apklausos rengėjams prisipažino, kad pusryčių dažniausiai nevalgo, nes neturi apetito arba nespėja. Dažniausiai vaikams pusryčius paruošia mama ar tėtis, neretai jie patys susitepa sumuštinį ar ant dribsnių užsipila pieno.
Net 64 vaikai nurodė, kad kas rytą norėtų valgyti sausus pusryčius, 25 vaikai valgytų įvairias košes, 38 – jogurtą, kiti – rinktųsi sumuštinius, blynus, bandeles ir varškės sūrelius.
Pusryčiauti – svarbu
Gydytoja dietologė Virginija Vilemienė tikino, kad tinkamai papusryčiauti – labai svarbu.
„Iki pietų moksleivių smegenys dirba intensyviausiai – todėl joms reikia itin daug energijos. Iš kurgi jos gauti, jei vaikas į mokyklą išeina tesuvalgęs šaltą jogurtą ar sūrelį, o juolab – nieko nevalgęs? Nepusryčiavę vaikai vangiau atlieka įvairias užduotis, jiems sunkiau susikaupti”, – teigė dietologė.
Gydytojos nuostabą sukėlė tai, jog nors patarimų apie sveiką mitybą pastaraisiais metais nešykšti nei spauda, nei televizijos laidos, ši apklausa atskleidė, jog realybėje jų mažai paisoma.
Visaverčius pusryčius vaikams reta mama gamina pati. Pasirodo, daugiau nei pusė vaikų pusryčius „ruošia” patys. Vaikams tapo įprasta geriausiu atveju suvalgyti tai, ką randa šaldytuve.
„Mano nuomone, tėvai pasirenka lengviausią kelią – duoda vaikams pinigų ir taip paskatina juos rinktis greitą, bet mažai vertingą maistą”, – komentavo specialistė.
V.Vilemienės teigimu, daugelis moksleivių nevalgo vien dėl to, kad jų šeimose apskritai nepusryčiaujama, todėl nuo mažens vaikams skiepijamos netinkamos mitybos tradicijos. Dietologės manymu, jei visa šeima rastų laiko susėsti prie pusryčių stalo, didžiulės naudos turėtų ir vaikai, ir jų tėvai.
Reikalinga energija
Remiantis dietologų rekomendacijomis, gausiausiai ir kaloringiausiai turėtų būti valgoma per pusryčius ir pietus, o vakarienė turėtų būti lengva. Tačiau daugelis tokių patarimų nepaiso.
Pasak V.Vilemienės, pusryčiams vaikas turėtų suvalgyti ne tik jogurtą, bet ir sumuštinį su žuvimi ar sūriu ar šiltos košės su margarinu.
„Per pusryčius būtina gauti ne tik baltymų ar angliavandenių, bet ir riebalų bei vitaminų. Tą pačią bandelę užtepus margarinu, moksleivis gautų ne tik vitaminų A, E, D, bet ir augalinių riebalų, būtinų besivystančiam organizmui, – sakė V. Vilemienė. – Keturios riekelės duonos, užteptos margarinu, galėtų suteikti net 30-50 procentų organizmui būtinų riebiųjų omega 3 ir omega 6 rekomenduojamos dienos normos. O jei dar pridėtume natūralios mėsos, varškės ar varškės sūrio, žuvies, gautume puikų derinį prasidedančios mokslo dienos startui”, – vardino ji.
Maistas – tarsi degalai
Dietologė V.Vilemienė priminė, kad sveiko maisto pagrindas – trys produktų grupės. Mitybos piramidės apačioje – grūdai, vaisiai ir daržovės. Svarbūs ir pieno produktai, neriebi mėsa.
Pasak gydytojos, kad gautų reikiamos energijos ir maistinių medžiagų, angliavandenių, baltymų, riebalų, vitaminų ir mineralų, vaikai turėtų valgyti keturis ar penkis kartus per dieną.
Tačiau dažnai vaikai linkę rinktis nelabai sveiką maistą – saldainius, bulvių traškučius ir saldžius gėrimus. Šiame maiste yra daug nereikalingų riebalų, cukraus ir druskos.
Besaikis tokių produktų vartojimas – nereikalingos kalorijos, kurios gali pakenkti vaiko sveikatai.
Viena iš galimybių vaikams sveikai papietauti mokykloje yra kokybiški sumuštiniai, kiti užkandžiai, kuriuos mažasis moksleivis gali pasiimti iš namų.
Netikėtą alkį geriausia numalšinti lengvai virškinamais patiekalais, kuriuose nėra dažiklių, saldiklių ir riebalų. Tai gali būti vaisiai, daržovės, šiek tiek termiškai neapdorotų, nesūdytų riešutų ar džiovintų vaisių. Po valgio ar prieš jį vaikams galima pasiūlyti šviežiai spaustų vaisių ar daržovių sulčių. Tėvai turėtų vaikus nuo mažens pratinti prie vandens ir daržovių sulčių, o ne prie saldžių, kaloringų gėrimų.