„Mango“: „Mes niekada nesikandžiojome“

„Mango“ merginos Vika, Rima bei Lina negyvena utopijomis ir juokdamosi patikina, kad likus tik vienam grupės gerbėjui, jos tikrai nebedainuotų. Tačiau pilnos koncertų salės bei pulkai klausytojų daininikių nesiruošia paleisti iš muzikinio pasaulio, kuriame „Mango“ noksta jau dešimtmetį.

Vika, Rima ir Lina ką tik išleido naują albumą ir netrukus pradės ruoštis kolektyvo jubiliejui.

Naujausias jūsų darbas „Pažadėta meilė“ pasirodė šiek tiek vėliau nei buvo planuota. Privertėt savo gerbėjus nerimauti.

Vika: Taip jau išėjo, kad spalio mėnesį, nebūdingai sau pasiėmėme atostogų. Toliau – įtemptas koncertinis grafikas, filmavimai. Niekaip nespėjome. Tada atėjo metas „Ledo žvaigždėms“. Net netikėjau, kad šou atims tiek laiko. Prisidėjo ir ligos, peršalimai. Vilniuje įrašinėdavome net iki paryčių…

O su albumo išleidimu ateina palengvėjimas ar supratimas, kad vėl laukia sunkus darbas?

Vika: O ne, palengvėjimo nebus. Albumą norėjome išleisti kuo greičiau, bet kartu padaryti jį labai gerą. Buvo ir įtampos. O dabar laukia kiti darbai – laidos, interviu. Koncertų šiuo metu nėra itin daug. Tačiau pakankamai, – nusijuokia.

Kuo savo gerbėjus nustebins naujasis albumas „Pažadėta meilė“?

Vika: Albumas šį kartą kaip niekad įvairus stilistiškai. Prie jo dirbo ne vienas prodiuseris, kaip paprastai Žilvinas Liulys, bet prisidėjo ir Laimonas Žiulpa, Raigardas Tautkus. Albume dainos „Ėjo“ bei „Asta la vista“ skamba ispaniškais ritmais. Yra ir šmaikšti daina, kuri šiek tiek pašiepia merginas, kurios labai nori būti žvaigždėmis. Galima paklausyti ir kūrinio „Netikėjom“ retro versiją bei pamatyti dainai susuktą klipą. Kaip visada, klausytojai ras ir už širdies griebiančių melodijų.

Pradėjo dainuoti būdamos visai jaunutės. Kaip pasikeitė jūsų muzika ir jūs pačios per šį netrumpą laikotarpį?

Vika: Pirmiausia mes subrendom kaip žmonės. Dingo jaunatviškas naivumas, tačiau turbūt jis natūraliai nyksta metams bėgant. Tikros paauglystes net neturėjom, juk visą laiką buvo koncertai, spaudos dėmesys, kelionės. Mes praėjome tikrą gyvenimo mokyklą, kuri išmokė vertinti tai, ką turi geriausio. Be to, išsiugdėme atsakomybės jausmą, juk esame komanda.

Lina: O muzikoje labai pasikeitė vokaliniai sugebėjmai bei galimybės. Šie dalykai patobulėjo.

Vika: Lina, išgirdusi mūsų pirmąsias dainas, negalėjo patikėti, kad čia mes dainuojame, – juokiasi. O muzika, nepasakyčiau, kad keitėsi. O kam keisti tai, už ką žmonės mus myli? Buvo permainų, bet jos labiau vienadienės ir eksperimentinės. Na, pavyzdžiui „Rasmus“ projektas arba dabar, retro stiliumi atlikta daina.

Ar jausmai išleidus albumą vis dar tokie patys, kaip ir per beveik dešimt metų?

Rima: Anksčiau tas džiaugsmas buvo vaikiškas. Dabar jis labai pasikeitęs. Laikant naują albumą apima toks brandus, suaugusio žmogaus džiaugsmas ir kartu pasididžiavimas, – šypsosi. – Tačiau vienas dalykas man lieka nepakitęs. Kiekvieną kartą, parsivežus naujai įrašytą darbą namo, būna verkimo vakaras. Aišku, ne prie žmonių. Leidžiu sau išsiverkti, tiesiog iki nukritimo.

Su jūsų muzika užaugo nauja karta. Ar dar turite tų pačių pirmųjų fanų, kartu dainavusių „Pavasarinius žiedus“?

Vika: Fanklube tikrai tokių turime. Neįtikėtinas dalykas yra stebėti, kaip jie auga. Ypač mergaitės, per porą metų tampa tikromis panelėmis. Kartais sunku net atpažinti.

Rima: Pavyzdžiui, ateina ir pasakoja, kad išsilaikė abitūros egzaminus, gavo vairuotojo pažymėjimą, įsigijo mašiną. Dabar mes bendraujame su jomis ne kaip su gerbėjomis, o kaip su pažįstamomis.

Dešimtmetis – netrumpas laiko tarpas. Ar krizių ir noro viską mesti nebuvo?

Vika: Natūralu, kad buvo. Bet kuriame darbe, išdirbus tiek laiko visko nutinka. Aš pati niekada nenorėjau, kad „Mango“ veikla nutrūktų, tačiau kartais būdavo akimirkų, kai ištardavai – nebegaliu. Ypač per turus. Jie atimdavo labai daug jėgų. Bet baigiasi koncertai, pailsi ir po savaitės klausi, kada vėl koncertuosime, – juokiasi. – O krizių buvo ir kai Rima turėjo problemų su balsu, ir kai Asta išėjo iš grupės. Galiausiai „Mango“ ir susikūrė, kai buvo tokie laikai, jog grodavome 40 – 50 žmonių.

Rima: Kartais atrodo, gyvenčiau paprastai, eičiau į darbą nuo 8 ryto iki 5 vakaro ir būtų gerai. Dažniausiai nuovargis pastūmėdavo tokioms mintims. Beje, grupė „Mango“ per visą gyvavimo laikotarpį neatšaukė nė vieno koncerto. Būdavo, kad po pasirodymo skačiuodavome pinigus kurui. Tačiau mūsų politika buvo tokia, kad reikia koncertuoti ir užkariauti žmones.

Regis, grupė pasiekė viską, ką galėjo – platininiai diskai, muzikiniai apdovanojimai, krūvos gerbėjų. Ar dar yra kur kopti?

Rima: Pasiekti aukštumas nėra taip lengva, kaip jose išsilaikyti. Džiaugiuosi dėl to, kad mes tose aukštumose likome. Mūsų vadybininkai sakė, kad mes esame vienintelė Lietuvos popgrupė, kuri taip ilgai gyvuoja ir yra populiari. Tuo aš tikrai didžiuojuosi. Beje, skaičiau interviu, kuriame naujai susikūrusios merginų grupės šūkis – „Mango“, YVA, „69 danguje“, traukitės, mes ateinam“. Palaukiti, tai įrodykit, o ne kalbėkit. Džiugu, kad mums niekada nereikėjo sakyti: „Pasitraukit – dabar mes dainuosim!“ Mes niekada nesikandžiojom.

Vika: O dabar norėtume gerai įgyvendinti vieną tikslą – vasarą suorganizuoti jubiliejinį koncertą. Jis bus nufilmuotas ir parodytas per televiziją. Beje, ir Asta atvyks padainuoti. Laukia sunkus ir įdomus darbas atrinkti dainas iš viso didelio repertuaro. Taip pat paruošti naujus pasirodymus.

Vis dėlto – grupės atsiranda ir išnyksta. O jūs jau beveik dešimtmetį esate tokios pat populiarios ir mylimos. Kokia jūsų sėkmės paslaptis?

Vika: Mes kaip merginos esame paprastos. Visada tikėjom ir tikėsim tuo, ką darom. Populiarumo niekada nesiekėm nešvariais būdais. Antras dalykas, kad mumis tikėjo ir kiti žmonės. O ir dainos mūsų visai tokios, kaip ir mes – nuoširdžios, paprastos. Kažkas sako, ai, ką jūs čia apie meilę ir gamtą dainuojat… Bet juk gyvenimas toks.

Rima: Su Asta, kuri ilgą laiką dainavo kartu, sykį pabandėme išsiskaičiuoti savo skaičių pagal gimimo datą. Pasirodo, kad visos trys esame aštuntukai! Vadybininkai irgi turėjo turėti nuojautą ir matymą renkant grupę iš daugybės žmonių. Juk gimusios esam skirtingomis dienomis ir skirtingais metais. Galbūt toks galėtų būti vienas iš paaiškinimų?..

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.