Prieš neseniai vykusius rinkimus visi politikai tiek mums visko žadėjo, tokias gražias pasakas sekė, kad galėjo apsalti širdis.
Tačiau kai tik paaiškėjo rinkimų rezultatai, viskas akimirksniu buvo pamiršta. Tiesa, laikraščiuose atsirado viena kita padėka rinkėjams, ir viskas.
Dabar politikų didžiausias rūpestis – postų dalybos. Dėl jų jie nebemiega naktimis, veda derybas ir vis niekaip nepasidalija kėdžių.
Vieną dieną viskas vienaip, kitą dieną – jau kitaip. Kėdės stumdomos lyg figūros ant šachmatų lentos.
Tačiau kokia nauda iš viso to paprastam žmogui? Jokios. Viskas kaip buvo, taip ir liko. Purvini namai, duobėtos gatvės, smirdinčios laiptinės ir aptukę ponų snukiai. Nieko nauja.
Tik klausimas tada, kam reikėjo viso to cirko paskutinį vasario sekmadienį, kai vyko tie rinkimai?
Galėtų ponai sukurti sau tokią sistemą, kad netrukdytų paprastų žmonių, kuriems iš viso to jokios naudos, o valstybei dar ir reikia milijonus rinkimų cirkui palaidoti.
Tegu renka vieni kitus į tas savivaldybių tarybas arba kas nors „ukazu” juos paskiria. Vis tiek matome tuos pačius politikierių veidus.
O cirką mes galime ir už pinigus pasižiūrėti. Bent kartais būtų juokinga.
Dabar gi prikabina žmonėms „ant ausų makaronų”, meluoja, visko prižada, paskui viską akimirksniu užmiršta. Žmonės tik jaučiasi paniekinti ir apgauti.
Geriau jau nemulkintų, nebūtų taip pikta.