Seni medžiai: pasigailėti negalima, iškirsti

Senų tuopų kirtimas pačiame uostamiesčio centre sukėlė tikrą emocijų audrą.

Vieni klaipėdiečiai džiaugėsi, kad atėjus vasarai šių medžių metami pūkai nebeerzins alergiškų žmonių ir nebeterš reprezentacinės Klaipėdos vietos. Kiti – atvirkščiai: svaidė žaibus į Savivaldybės aplinkosaugininkus.

Neva kenksmingas išmetamąsias automobilių dujas sugeriančios tuopos, be šių savybių, dar ir puošė miestą, o nusprendę medžius iškirsti valdininkai tik sudarkė Atgimimo aikštę.

Tuo tarpu patiems valdininkams klaipėdiečių pasipiktinimas nesuprantamas.

Klaipėdos savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Daiva Berankienė sako kone kasdien sulaukianti gyventojų skundų ir prašymų iškirsti dar sovietmečiu prisodintas tuo metu itin madingas kanadines tuopas bei kitus jau pasenusius ir iš vidaus supuvusius medžius. Apraudoti šių uostamiesčio puošmenų esą nėra jokio reikalo – jų vietoje sodinami nauji želdiniai.

Kad šių medžių gailėti neverta, tikino ir Klaipėdos universiteto Botanikos parko specialistai, išvardinę daugiau senų medžių trūkumų nei pranašumų

Minusų daugiau nei pliusų

Botanikos parko direktorė Rūta Žadeikienė kanadinėms tuopoms sakė taip pat jokių sentimentų nejaučianti.

Mūsų dienraščiui ji kalbėjo, kad šios rūšies medžiai miesto centre, o ir miegamuosiuose rajonuose, kelia daugiau problemų nei duoda naudos.

Tuopų šaknų sistema gadina šaligatvius, dėl jų sudėtinga pasiekti arba tiesti požemines komunikacijas. Šaknys labai greitai išleidžia daugybę atšakų, todėl jas būtina naikinti.

Šių medžių šakos greitai nudžiūva, bet koks stipresnis vėjas jas nudrasko, tačiau blogiausia ne tai – nuo kamienų atskilusios nudžiūvusios šakos apgadina automobilius ir kelia pavojų praeivių gyvybei.

Pavasarį medžiai ir vėl pridaro rūpesčių – metami pūkai nukloja visą miestą, o alergiški klaipėdiečiai šias tuopas lenkia iš tolo, nes žiedai sukelia šienligę.

Nebemadingos

Kanadinės tuopos uostamiesčio centrui netinkančios dar ir todėl, kad yra per aukštos ir užstoja kitus medžius, – vardijo R. Žadeikienė.

Pokalbininkė tikino, kad nė viename Europos didmiestyje šios rūšies medžių nė su žiburiu nesurastum. Rūšis pasenusi moraliai ir puošti gatvėms yra netinkama.

„Sovietmečiu dėl ateities niekas sau galvų nesuko – sodino tai, ką tuo metu turėjo. Juk dabar akivaizdžiai matyti, kad ir ta liepų rūšis, kuri anuomet turėjo papuošti Klaipėdos senamiestį, šiandien pridaro daug rūpesčių miesto tvarkytojams. Medžiai per aukšti, šakas dažnai tenka genėti, o po darbų jos nelabai estetiškai atrodo“, – vardijo Botanikos parko direktorė.

Anot jos, senų medžių vietoje puikiai atrodytų šermukšniai ir tam tikros rūšies liepos, kurios yra neaukštos ir nereikalauja ypatingos priežiūros. Specialistės teigimu, uostamiesčio centrą galėtų papuošti šiuo metu Europoje populiarūs platanų ir bevaisių kaštonų medeliai, kurie ir gražiai atrodo, ir valo orą.

Iki Europos – dar toli

Svečiose šalyse viešėjusi R. Žadeikienė pasakojo, kad užsieniečiai savo sostines ir didmiesčius žaluma puošia išmoningai ir skoningai, ko klaipėdietė pasigenda savame mieste.

Pavyzdžiui, norvegai, suomiai ir švedai, vasaros sezono metu centrinėse gatvėse ir alėjose pastato didžiulius vazonus su medžiais. Turistai akis gano ir į kone 3 metrų aukščio, įmantrių formų vazonus su gėlynais.

Orams atšalus, vazonai iš gatvių surenkami ir suvežami į angarus, kuriuose prižiūrimi iki kito sezono.

Toks puošybos būdas vargiai įsivaizduojamas Lietuvoje, svarstė R. Žadeikienė, nes greičiausiai jau po pirmos nakties pusė vazonų būtų sudaužyta, o medeliai sulaužyti.

Klaipėdos žaliuosiuose plotuose, skveruose ir parkuose, Botanikos parko direktorė sako pasigendanti želdinių ir medžių įvairovės. Esą jie vis dar dvelkia praeitimi – kai kitur žaliuoja riešutmedžiai ir platanai, uostamiestyje tebekaraliauja tuopos ir beržai.

Rekonstrukcijos pakeis miestą

Panašu, kad šiems medžiams žaliuoti liko nebeilgai. Netolimoje ateityje pradėjus Tiltų ir J. Janonio gatvių rekonstrukcijas, numatyta iškirsti net 42 pasenusius ir sergančius medžius.

Juos turėtų pakeisti nauji želdiniai, kurie, aplinkos kokybės specialistų teigimu, oro valymo ir puošybos funkcijas atliks kur kas geriau nei dabartinės tuopos ir liepos.

Klaipėdos valdininkai taip pat ketina uostamiestį papuošti naujomis žalumos oazėmis. Tiesa, kol kas būsimieji parkai ir skverai – dar tik techniniuose projektuose.

Jeigu neiškils biurokratinių kliūčių, Melnragėje bus įrengtas naujas skveras, Joniškės gatvės šaligatviai pasipuoš naujais medžiais.

Šiuo metu naujas parkas gimsta ir Jūrininkų prospekto gale. Kol kas jis dar neturi pavadinimo ir nėra iki galo užbaigtas, tačiau, sako uostamiesčio valdininkai, esą gera pradžia – pusė darbo.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.