Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 11-ąją metų savaitę (kovo 12–18 d.) bendras sergamumo gripu ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) sukeltomis ligomis rodiklis penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose sumažėjo beveik du kartus (69,7 atv./10 000 gyv.) ir nesiekė epideminio lygio. Registruota 2,2 karto mažiau gripo atvejų (2041 atvejai). 48 proc. visų susirgusiųjų gripu ir ŪVKTI Lietuvos didžiuosiuose miestuose sudaro vaikai.
Sergamumo gripu ir ŪVKTI rodikliai sumažėjo visuose Lietuvos didžiuosiuose miestuose: Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose nuo 1,7 iki 2 kartų, Klaipėdoje ir Panevėžyje – 1,4 karto. Visuose didžiuose miestuose sergamumo gripu ir ŪVKTI nesiekia epideminio lygio, išskyrus Klaipėdą, kurioje registruotas didžiausias rodiklis – 105,1 atv./10 000 gyv. Mažiausias rodiklis registruotas Vilniuje – 51,8 atv./10 000 gyv.
Registruotų gripo atvejų skaičius didžiuosiuose miestuose sumažėjo nuo 1,4 karto (Klaipėdoje) iki 4,8 karto (Šiauliuose). Daugiausia susirgusiųjų gripu – 759 atvejai – registruota Klaipėdoje, mažiausiai – 93 atvejai – Panevėžyje.
Gripo epidemija paskelbta 20 Lietuvos miestų ir rajonų. Sumažėjus sergamumui gripu ir ŪVKTI Kauno ir Šiaulių miestuose bei Rokiškio rajone pateikti siūlymai atšaukti gripo epidemiją. Epidemija atšaukta Kelmės (2007 m. kovo 16 d.) ir Radviliškio (2007 m. kovo 19 d.) rajonuose. Šilutės rajone dėl epideminio sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklio bei didelio vaikų sergamumo šiomis ligomis (62 proc. visų susirgusių gripu ir ŪVKTI) pateiktas siūlymas skelbti gripo epidemija.
Europos gripo priežiūros tinklo EISS (European Influenza Surveillance Scheme) duomenimis, 10-ąją metų savaitę daugelyje Europos šalių sergamumas gripu ir ŪVKTI sumažėjo. Sergamumo pikas buvo stebimas Vokietijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Olandijoje ir Lenkijoje. Sergamumo didėjimas buvo stebimas Danijoje, Estijoje ir Švedijoje.