Pirkėjas turi teisę įsigyti saugų gaminį

Dažnas pirkdamas naują baldą susimąsto, ar jis kokybiškas: ar ilgai laikys, ar bus saugus mažesniems vaikams. Baldų saugumą kontroliuoja Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Žemės ūkio ministerijos. Iškilus nesklandumams dėl jų kokybės patariama kreiptis į šios institucijos specialistus, bandyti ieškoti tiesos ir ginti savo, kaip vartotojo, teises.

Koks baldas saugus?

Saugiu vadiname tokį baldą, kuris nekelia pavojaus žmogaus gyvybei, sveikatai tinkamai juo naudojantis. Kartais būna sunku to išvengti, kai namie yra mažų vaikų, naminių gyvūnų. Dėl to leidžiama šiokia tokia rizika, bet kenksmingumas gali būti nedidelis arba visai jo nebūti. Trumpai tariant, saugus baldas neturi kelti pavojaus žmogaus sveikatai, net jei yra šiek tiek netinkamai naudojamas.

Kiekvienais metais Valstybinė ne maisto produktų inspekcija (toliau – inspekcija) tikrina įvairius baldus, parduodamus šalies prekyvietėse. Juos vertinant ir sprendžiant, kuris saugus, o kuris – ne, pasak inspekcijos atstovų, remiamasi tam tikrais kriterijais.

Taigi per patikrinimus baldai vertinami įvairiais aspektais: žiūrima, ar lietuviškų ir iš kitų šalių atvežtų gaminių konstrukcijos bei ženklinimas atitinka saugos reikalavimus, ar jų surinkimo ir naudojimosi instrukcijos pateiktos lietuvių kalba, ir taip toliau.

Tikrinami įvairios paskirties baldai, tačiau daugiausia dėmesio kreipiama į tuos, kurie skirti kūdikiams, vaikams ir jaunuoliams: į lovytes, kėdutes ir pan. Įtarimų keliantys baldai tikrinami specialiais bandymais. Jeigu jie neatlaiko tam tikros apkrovos, pripažįstami nesaugiais.

Nesaugūs baldai pavojingi

Tokiais baldais prekiavusios įmonės įpareigojamos kuo greičiau pašalinti juos iš rinkos, kad šie nepasiektų vartotojų ir nesukeltų grėsmės namuose. Įsigijus nesaugų baldą kyla pavojus susižeisti, nes jam gaminti, specialistų teigimu, naudojamos netinkamos arba nekokybiškos medžiagos, konstrukcijos. Jei prie gaminio nėra pridėtos instrukcijos, vartotojas, naudodamas jį neteisingai ar ne pagal paskirtį, taip pat gali patirti daug nemalonumų, o kartais – net žalos.

Galimybė apginti savo teises

Tad kaip neapsirikti renkantis baldus? Inspekcija pataria vartotojams būtinai turėti ir saugoti prekių pirkimo dokumentus. Jie padėtų lengviau „rasti” tiesą tuo atveju, jei baldų kokybė neatitiktų reikalavimų. Prieš pasirašant pirkimo ir pardavimo sutartį derėtų ją atidžiai perskaityti ir įsitikinti, kad dokumente paminėti ne tik įkainiai, bet ir baldų kokybės reikalavimai, garantijos terminas. Be to, reikėtų atsiminti, jog visada turite teisę gauti baldų surinkimo, naudojimo ir priežiūros instrukciją lietuvių kalba.

Inspekcija taip pat įspėja, kad net tuo atveju, jei pirkimo ir pardavimo sutartyje nėra nurodytas kokybės garantijos terminas, kokybės reikalavimai, vartotojas, įsigijęs nekokybišką prekę, visada turi galimybę apginti savo teises.

Pašalinti iš prekybos

Pavyzdžiui, per devynis praėjusių metų mėnesius šalies rinkoje aptikti keturi nesaugūs baldai. Užpernai tokių buvo perpus mažiau – du.

2006-aisiais inspekcija pavojingomis pripažino itališkas kėdes „Omega”, lenkiškas vaikų loveles „Radek-1”, ukrainietiškas kėdes „Era” bei Kinijoje pagamintas biuro kėdes „Sigma D1”. Jas Lietuvos rinkoje platino bendrovės „Poleta ir Ko”, „Sanifinas”, „Minijos baldų prekyba” ir „Baldų visata”.

Specialistai uždraudė prekiauti visais šiais pavojingais gaminiais. Importuotojams ir platintojams teko juos pašalinti iš rinkos.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Interjeras su žyma , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.