Kovo 22-ąją startuojančiame „Kino pavasaryje” neliks pamiršti ir Skandinavijos kino gerbėjai, kuriems festivalio organizatoriai paruošė 6 intriguojančius ir labai skirtingus filmus. Pirmą kartą Danijos kino kvota buvo padidinta net iki 5 kūrinių, o paskutinę minutę į programos traukinį dar spėjo įlipti prestižinių kino forumų prizais apdovanota norvegiška drama. Visi šie puikūs filmai bus rodomi kino centruose „Coca-Cola Plaza” ir „Skalvija”, todėl Vilniaus žiūrovai ir miesto svečiai turės daug progų pasidžiaugti neapsakomai jausmingomis, juokingomis, bauginančiomis ir išradingomis istorijomis.
Praėjusiais metais „Kino pavasaris” supažindino su talentingu danų režisieriumi Ole Christianu Madsenu (narkotinė drama „Šiaurės jėga”), kuris šį kartą sukūrė kardinaliai kitokią ir juodu humoru prisodrintą dramą „Praha” apie jausmus, neištikimybę, nelaimingą meilę ir mirtį. Čekijos sostinėje nufilmuotoje juostoje sutuoktiniai iš Danijos susiduria su kultūrinio siurealizmo spąstais, košmariškais netikėtumais, biurokratinėmis kliūtimis ir brutualiu asmeninių santykių aiškinimusi. Pagrindinius vaidmenis dramoje įtikinamai atlieka režisieriaus mūza Stine Stengade ir populiariausias danų kino veidas Madsas Mikkelsenas.
Fenomenaliai vaidinantį aktorių (jis taip pat įkūnyjo niekšingą blogiuką veiksmo trileryje „007 Kazino Royale”) bus įmanoma pamatyti „Oskaro” premijai pretendavusioje dramoje „Po vedybų”, kurią režisavusi Susanne Bier prieš trejus metus „Kino pavasario” auditoriją sujaudino su nepamirštamu kūriniu „Broliai”. Jautrausias emocijas provokuojanti drama „Po vedybų” buvo parduota komerciniam rodymui 45 užsienio šalyse ir tiesiog užbūrė Danijos gyventojus, kurie nupirko daugiau nei 400 tūkst. bilietų. Jos tarptautinė premjera įvyko Toronto kino festivalyje ir sulaukė pavydėtinai gerų atsiliepimų. Filmo kulminacija įvyksta per pasiturinčio turtuolio dukters vedybas, kurios atskleidžia daug vienos šeimos paslapčių ir priverčia spręsti sudėtingas dilemas. Danijoje ir Indijoje nufilmuotai dramai jausmingą ir nenuspėjamą scenarijų parašė produktyvusis darboholikas Andersas Thomas Jensenas.
Absurdo komedijos „Adomo obuoliai” režisierius suspėjo sukurti visiškai kitokio stiliaus scenarijų savo brolio Tomaso Villumo Jenseno filmui „Užtaisyta bomba”, kurioje visus obuolius nuraškę aktoriai Ulrichas Thomsenas ir Nikolajus Lie Kaasas mėgina švelniai pasityčioti iš kino kūrėjų. Pasiutusioje juodojoje komedijoje nestinga šmaikščių parodijų, linksmų situacijų, įdomių sprendimų ir realius žmones primenančių tikroviškų personažų. Nevaldomo charakterio ex-kalinys pakviečia savo vaikus į „Harį Poterį”, bet negauna bilietų ir nusprendžia pažiūrėti kritikų liaupsinamų arthauzinį šedevrą. Jis palieka salę net neįpusėjus psichodelikos seansui, todėl nusprendžia susigrąžinti už bilietus sumokėtus pinigus iš arogantiško ir egoistiško režisieriaus.
Vienu iš parodijuojamų asmenų „Užtaisytoje bomboje” yra jaunosios kartos vunderkindas Christofferis Boe, kurį „Kino pavasario” žiūrovai prisimins iš originaliųjų kūrinių „Rekonstrukcija” ir „Allegro”. Naujausiame ir labiausiai eksperimentiniame filme jis talentingai sukryžmina realų gyvenimą ir išgalvotą realybę. Nenusakomo žanro juosta „Už kadro” – tai populiaraus ir charizmatiškojo aktoriaus Nicolaso Bro benefisas. Drąsiai plaukiantį prieš srovę ir naujas kino formas išbandantį filmą rodė Venecijos kino festivalio programa „Venecijos dienos”, Londono tarptautinis kino festivalis ir Roberto Redfordo kuruojamas nepriklausomo kino forume „Sundance”.
Žiemos pramogų sostinėje Park City (JAV Jutos valstijoje) vykstančiame ir milžiniško žiniasklaidos dėmesio sulaukiančiame renginyje dalyvo didžiajame kine debiutuojančio norvegų režisieriaus Joachimo Triero originalioji drama „Repriza”. Juokingų, romantiškų, erotiškų, melancholiškų, psichologinių ir tragiškų momentų nestokojančiame filme du draugus maištaujantys rašytojai trokšta išgarsėti visame pasaulyje, bet pirmiausiai likimas juos išbando pavydu, nelaiminga meile, neplanuota šlove, švelnia beprotybe ir nesąžininga konkurencija. Toronto kino festivalyje Joachimas Trieras buvo apdovanotas „Metų atradimo” (Discovery) prizu, o Karlovy Varų kino festivalyje iškovojo garbingą prizą už geriausią režisūrą.
Per 20 prestižinių festivalių jau apkeliavo danų debiutanto Peterio Shonau Fogo dramedija „Menas verkti”, kurioje makabriškas humoras užmaskuoja šokiruojančią teisybę. Jaunasis režisierius vaizduoja keistos šeimos narius kaip išgalvotos pasakos personažus, o apie mirtį, savižudybę, smurtą, piktdžiugišką manipuliaciją ir vaikų seksualinį išnaudojimą ironiškai kalba su gera ironijos ir isteriško juoko doze. Tai yra netradicinis ir nelengvas, bet igam atmintyje įsirėžiantis ir aukščiausios klasės vaidyba stebinantis filmas visai šeimai.