Teisės projektų ir tyrimų centras įvertino, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl vakarykščio Seimo nutarimo, kuriuo nepritarta Respublikos Prezidento dekretui atleisti A.Pocių iš VSD vadovo pareigų.
Teisininkai pažymi, kad šiuo atveju labai svarbus Seimo 2006-12-19 nutarimas, kuriuo, patvirtinus Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą, kartu buvo pritarta tokiems teiginiams:
„VSD vadovo vieši pareiškimai nėra suderinami su statutinėmis pareigomis.”
„VSD politizavimas sudaro sąlygas diskredituoti tarnybą ir paversti ją atskirų politinių jėgų manipuliacijos įrankiu. VSD vadovybė nepakankamai koordinuoja Departamento padalinių darbą.”
„VSD generalinis direktorius A.Pocius nėra pajėgus tinkamai organizuoti VSD darbą ir jam vadovauti.”
Pasak teisininkų, šis Seimo nutarimas yra teisės aktas, privalomas visiems, tame tarpe ir Seimo nariams. Priėmus šį nutarimą, VSD vadovas A.Pocius padavė pareiškimą, prašydamas atleisti jį iš pareigų. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento statutą VSD direktorius priskiriamas prie statutinių valstybės tarnautojų-saugumo pareigūnų. Pagal Statuto 22 straipsnį saugumo pareigūnui atsistatydinus, jis atleidžiamas iš pareigų.
Respublikos Prezidentas, atsižvelgdamas į A.Pociaus prašymą atleisti jį iš pareigų ir į Seimo nutarimą, kuriuo pritarta teiginiams apie A. Pociaus veiklos nesuderinamumą su VSD direktoriaus pareigomis, pateikė Seimui dekretą dėl A.Pociaus atleidimo iš pareigų.
Teisininkų manymu, Seimo kovo 15 dienos nutarimo nepritarti A.Pociaus atleidimui teisėtumas kelia didelių abejonių. Šiaip jau Seimas gali nesutikti su Prezidento siūlymu atleisti VSD vadovą iš pareigų. Bet šiuo atveju Seimą varžo galiojantis teisės aktas – Seimo nutarimas, nustatęs, kad A.Pocius nėra pajėgus tinkamai organizuoti VSD darbą ir jam vadovauti. Seimą taip pat varžo įstatymo nuostata, kad saugumo pareigūnui atsistatydinus, jis atleidžiamas iš pareigų.
Pagal Konstituciją Seimo priimami teisės aktai turi atitikti teisingos ir teisinės valstybės reikalavimus. Teisinėje valstybėje negali būti taip, kad galiojant teisės aktui apie asmens elgesio nesuderinamą su pareigomis nacionalinio saugumo tarnyboje ir asmens negalėjimą eiti tų pareigų, būtų priimamas sprendimas palikti tą asmenį dirbti pareigose.
Nacionalinio saugumo pagrindas yra didelį visuomenės pasitikėjimą turinčių asmenų tarnyba. Seimas 2006 m. pabaigoje priėmė nutarimą, kuris įrodo, jog A.Pociumi negalima pasitikėti. Pats A.Pocius išreiškė valią nutraukti saugumo pareigūno darbą ir įteikė dėl to pareiškimą. Pagal įstatymą, padavęs šį pareiškimą, jis turėjo būti atleistas iš pareigų. Todėl tiek Respublikos Prezidentas, tiek visuomenė, tiek nauji kandidatai į jo pareigas turėjo teisėtą lūkestį, kad A.Pocius atsistatydino rimtai.
Staiga pasikeitęs A.Pociaus sprendimas toliau dirbti ir Seimo nutarimas jo neatleisti iš pareigų sudaro prielaidas tiek Lietuvos visuomenei, tiek užsienio valstybėms laikyti Lietuvos valstybės saugumo tarnybą nerimta ir nepatikima.
Kadangi tebegalioja ankstesnis A.Pociaus netinkamumą patvirtinęs Seimo nutarimas, tai nutarimas palikti A.Pocių pareigose iš esmės reiškia nutarimą, kad pagrindinei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo institucijai gali vadovauti asmuo, kurio elgesys nesuderinamas su šiomis pareigomis ir kuris nėra pajėgus to darbo dirbti. Tačiau pagal Konstitucijos 135 straipsnį Lietuvos Respublika, vadinasi, ir Seimas turi siekti užtikrinti šalies saugumą. Nėra teisinga galvoti, kad šalies saugumas užtikrinamas, jei pagrindinei saugumo institucijai vadovauja asmuo, pripažintas netinamu toms pareigoms ir pats jų atsisakęs.
Teisės projektų ir tyrimų centro Tarybos pirmininko Kęstučio Čilinsko nuomone, Seimo nariai, nepritarę A.Pociaus atleidimui, gal būt, labiau rūpinosi ne nacionaliniu, o savo saugumu. Tokią išvadą galima padaryti iš to, jog VSD vadovas viešai buvo pareiškęs, kad turi politikus kompromituojančių duomenų. Atleidus VSD vadovą, tie duomenys gali atitekti naujai vadovybei. Pasak K.Čilinsko, paskutiniu metu, ypač per savivaldybių rinkimus, akivaizdžiai matyti, kad politikai įsitraukė į savotišką prekybą pareigomis ir sprendimais. Todėl, tikėtina, kad A.Pocius mainais už palikimą pareigose suteiks VSD paramą kuriai nors partijai, turinčiai problemų su teisėsauga, pavyzdžiui, Darbo partijai.
Teisininkai siūlo Seimo nariams, nepritariantiems šiam skandalingam nutarimui, kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl jo atitikimo Konstitucijai.