Kopose už Melnragės prieš dešimtmetį pastatytas kryžius pavojingai pakrypo ir ėmė kelti grėsmę.
Metalinis kryžius pastatytas kaip protesto prieš naftos terminalą simbolis.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, dar 1991 metais buvo pradėtas svarstyti alternatyvus „Mažeikių naftos” apsirūpinimo nafta variantas.
Pirmiausiai dėmesys krypo į Klaipėdą.
Ties Melnrage planuota į jūrą nutiesti vamzdyną, kuris būtų sujungtas su plūduru.
Protestuodami prieš terminalą jūroje, aktyvistai, vadovaujami Žaliųjų sąjungos įkūrėjos dailininkės Zitos Daugintytės, pastatydino aukštą metalinį kryžių.
Jis atsirado būsimojo vamzdyno vietoje. Tikėta, kad kryžius apsaugos Klaipėdą nuo naftos terminalo jūroje.
Uostininkai mano, kad kova panaudojant kryžių padarė Lietuvai didelę žalą. Naftos terminalas buvo pastatytas Būtingėje. Jei jis būtų buvęs pradėtas statyti Klaipėdoje, šiandien jau turėtume pusę giliavandenio uosto, dėl kurio tebediskutuojama.
Dabar kryžius, tapęs tarsi prasto Lietuvos ekonomikos planavimo absurdo paminklu, niekam neberūpi. Vėjas jau atpustė jo betoninį pagrindą.
Melnragės ir Girulių seniūnijos, kurios valdose jis pastatytas, seniūnės pavaduotojas Romas Važgauskas aiškino, kad kryžius atsirado dar tada, kai seniūnija neegzistavo. Jam tvarkyti pinigų neskiriama.
Naftos terminalo „išvarymo” iš Klaipėdos simbolis kopose vis labiau svyra į jūros pusę. Niekas jo netvarko, kaip neskaičiuoja ir iššvaistytų pinigų naftos plūduro statybai pasirinkus Butingę.