Medžioklė – brangus malonumas, todėl pagrįstai laikomas elito vyrų privilegija.
Miško sanitarais save vadinantys medžiotojai niršta, kai juos lygina su žudikais ar barbarais. Jie tvirtina, kad žvėrelius guldo gamtos labui, o į mišką traukia adrenalino alkis.
Skaičiuoja išmatas
Jeigu negali nuspausti šautuvo gaiduko, vadinasi, neturi pašaukimo. Taip paprastai paaiškino vienas aistringas medžiotojas.
Norint medžioti reikia turėti dar ir pinigų, sveiko proto bei sąžinės.
„Jeigu neturėsi sąžinės, viską išnaikinsi. Medžiojant svarbu gebėti įvertinti, nes svarbiausias mūsų tikslas – apsaugoti gamtą nuo žalos, kurią daro ir tokie švelnūs gyvūnai, kaip stirnos. Jos naikina liaunus medelius, šernai – žemės ūkio pasėlius”, – aiškino Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Valdemaras Zakaras.
Medžiotojams nevalia viršyti nustatyto sumedžiojamų žvėrių limito. O suskaičiuoti, kiek miške po žiemos likę gyventojų, labai paprasta.
„Kanopiniai elniniai žvėrys per žiemą palieka išmatų krūveles. Pagal ekskrementų dydį, formą galima nustatyti ne tik žvėries rūšį, bet ir lytį. Per žiemą vienas elnias palieka apie 2 080 krūvelių. Taip galima suskaičiuoti žvėris iki vieno”, – pasakojo V.Zakaras.
Žvėrys skaičiuojami ne kasmet, nes tai reikalauja nemenkų investicijų.
Derasi su žmonomis
Medžioklei aukojami ne tik savaitgaliai, bet ir vakarai po darbo. Svarbias pareigas užimančius vyrus žmonos ne visada noriai išleidžia į mišką.
Lietuvos karinių jūrų pajėgų vadas flotilės admirolas Kęstutis Macijauskas teigė kaskart ieškantis kompromiso.
„Konfliktais nieko nepasieksi. Man lengviau, nes vyresnysis sūnus irgi medžioja”, – sakė pašnekovas.
K.Macijauskas aktyviai medžioja jau du dešimtmečius, o varovu būdavo dar mokyklos laikais.
Admirolas tvirtino trofėjų kolekcijos nerenkantis, nes jam svarbus pats medžioklės procesas, malonus pabuvimas su bendraminčiais.
Klaipėdos apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Antanas Bauža sakė medžioti važiuojantis nedažnai, tad derėtis su šeima lengviau.
„Šeimos biudžetas nenukenčia. Kur kas aršiau kovojama dėl dėmesio. Pabūti kartu lieka visai nedaug laiko”, – prisipažino prieš dešimtmetį medžioklę pamėgęs A.Bauža.
Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos viršininkas Gintautas Stankevičius pasakojo, kad taikinyje pasirodžius žvėriui, nuo pliūptelėjusio adrenalino kiekio net galvą suskausta.
„Būna, kad iš septynių savaitės dienų penkis vakarus praleidžiu miške”, – prisipažino medžiotojas. Jis tikino paskutinės duonos iš namų nenešantis, nors geram šautuvui nepagailėjo beveik 10 tūkst. litų.
Siaučia brakonieriai
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento duomenimis, per 2006 metus užfiksuoti 109 medžioklės taisyklių pažeidimai, iš jų 13 šiurkščių. Nustatyti 4 brakonieriavimo atvejai.
Pažeidus Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, gresia įspėjimas arba bauda nuo 50 iki 5 tūkst. litų. Taip pat gali būti atimta teisė medžioti iki 3 metų.
Jei paaiškėja jog buvo padaryta žala gamtai, pažeidėjas nustatyta tvarka privalo ją atlyginti.
V.Zakaras tvirtino, kad brakonierių vis dar pasitaiko dažnai.
„Jie apvaginėja legalius medžiotojus. Nors dabar žmonės labiau užimti, vis dar egzistuoja idėjinių brakonierių, kurie be to negali gyventi”, – įsitikinęs pašnekovas.
Visuomenę pašiurpino prieš daugiau nei trejus metus buvusio muitininko išpuolis. Šilutės rajone 15 gandrų nušovęs vyras atsidūrė teisiamųjų suole.
Klaipėdos medžiotojų ir žvejų klubo pirmininkas Mečislovas Gvezdauskas prisiminė nemalonų incidentą 2003-iųjų lapkritį, kai savo medžioklės plote nuginklavo brakonierius.
Šaipių kaime, esančiame tarp Nemirsetos ir Karklės, medžiojusius vyrus užpuolė žemės ūkio bendrovės „Aglaura” elnyną saugoję asmenys, prisistatę neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais. Medžiotojai juos palaikė brakonieriais ir nuginklavo. Vienas tos bendrovės savininkų – Seimo narys Antanas Bosas.
Labdara – su varovais
Nors aktyvios medžioklės sezonas prasidės nuo gegužės 1-osios, prisiekę medžiotojai ir dabar savaitgalius skiria savo pomėgiui.
Praėjusio šeštadienio rytą Girulių miškuose vyko lapių ir usūrinių šunų medžioklė.
Klubo „Neringa” vyrai užsimojo apginti besiporuojančius žvėrelius ir paukščius nuo plėšrūnų.
Vadinamoji „labdaros” medžioklė prasidėjo 9 valandą ryto. Pirmąsias dvi valandas vyrai medžiojo sėlindami mišku.
Antrojoje dalyje varovai su medžiokliniais šunimis priešakyje varė plėšrūnus laukuose.
„Atleiskite, kad turėsiu švilpti damai, bet taip daroma jūsų pačios saugumui. Kol nesušvilpsiu, jokiu būdu neišlipkite”, – nurodė vadas M.Gvezdauskas.
Jis patarė medžioklę su varovais stebėti iš medžiotojų bokštelio.
Vado nurodymų klausyti privaloma. Kitaip gali atsidurti lapės kailyje ir iš medžioklės grįžti kojomis į priekį. Jeigu laikomasi drausmės, nelaimingų atsitikimų greičiausiai pavyks išvengti.
Po skaudžios netekties prieš 17 metų M.Gvezdauskas įsitikino, kad drausmė medžioklėje – svarbiausia. Grįžtantis per kviečių lauką šūviu į širdį netyčia buvo nužudytas M.Gvezdausko brolis.
„Tik nelinkėkite gero laimikio. Geriau palinkėkite, kad sveiki grįžtume pas žmonas”, – visai ne juokais patarė šautuvais apsiginklavę vyrai.