Atsiradus galimybei iš šilumos tiekėjų išsireikalauti permokėtus pinigus už šilumą, kol kas ieškinių lavina teismų neužtvindė. Teisininkai mano, kad problemos sprendimo turėtų imtis Vyriausybė.
Vyriausiajam administraciniam teismui nusprendus, kad dabar taikomas dujų kainų perskaičiavimas prieštarauja Gamtinių dujų įstatymui, Seimo narys Egidijus Klumbys teigia, jog vartotojai iš šilumos tiekėjų gali atsiimti apie 300-400 mln. litų, kuriuos jie nepagrįstai sumokėjo nuo 2000 metų.
Bylą inicijavęs parlamentaras pats žada atsiimti permokėtus pinigus, nes tai principo reikalas. „Kalbame apie įstatymų taikymo metodiką. Įstatymas buvo pažeidinėjamas, kaip ir vartotojų teisės. Šia byla parodžiau žmonėms kelią, kaip spręsti tokius reikalus. Ar jie ką nors darys, tai kiekvieno asmeninis reikalas”, – sakė Klumbys.
Jis sakė, kad jei šilumos vartotojai nuspręstų išsireikalauti permokas už šilumą, jie turėtų paduoti į teismą šilumą tiekiančią bendrovę, o ši – regreso tvarka kelti ieškinį Kainų ir energetikos kontrolės komisijai.
Tiesa, anot LŽ klaustų teisininkų, problemą turėtų spręsti Vyriausybė. Būtų sąžininga, jei šilumos tiekėjai sumažintų šilumos kainas gyventojams, kad šie pamažu atgautų permokėtus pinigus.
Principų kova
Teismas išaiškino, kad 2000 metais priimtas Gamtinių dujų įstatymas nurodo Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai nustatyti viršutines gamtinių dujų kainų ribas, bet neleidžia jų koreguoti, kaip komisija darė visus penkerius metus. Kainų komisijos veiksmai teismo sprendimu buvo neteisėti, todėl jai uždrausta toliau taip elgtis. Sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Vytautas Stasiūnas prisipažįsta, kad Klumbys teisingai pastebėjęs, jog įstatymo nepaisoma. Tačiau mano, kad Kainų komisija atliko savo pareigą ir reguliavo kainas remdamasi sveiku protu ir logika. „Kas būtų, jei įmonės produktą pardavinėtų pigiau, negu pirko? Būtų buvusi visiška maišatis. Kodėl niekas nepastebėjo pažeidimų, kai Komisija mažino viršutinę kainų ribą?” – svarstė Stasiūnas.
Klumbys tikino, kad esmė – ne kainų dydis, o pats principas, kai valstybinė įstaiga teisinėje valstybėje pažeidinėja įstatymą. „Kainų komisija privalėjo inicijuoti įstatymo pataisą, jei tas teisės aktas neatitiko realybės. Tai vienintelis kelias”, – sakė parlamentaras.
Įstatymą interpretavo kitaip
Dabar Kainų komisija dujų kainų viršutines ribas nustato trejiems metams. Kartą per metus jos koreguojamos atsižvelgiant į pasikeitusį dujų suvartojimą, infliaciją ar mokesčių pasikeitimą ir kas pusmetį – pasikeitus importuojamų iš Rusijos dujų kainoms, kurios ėmė sparčiai kilti nuo pernai.
„Priimant įstatymą 2000 metais pats aiškinau Seime, kas yra viršutinės ribos, nes niekas to neišmanė. Vakaruose „viršutinės kainų ribos” yra tokia metodika, principas, kai kainos perskaičiuojamos. Tai mes be didelio biurokratizmo manėme, kad Komisija gali perskaičiuoti kainas, nes turi teisę nusistatyti metodiką”, – gynėsi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkas Vidmantas Jankauskas.