Pocius grasina paklupdyti Vyriausybę

Valstybės saugumo departamento vadovo postą išsaugojęs Arvydas Pocius pranešė prezidentui Valdui Adamkui esąs pasirengęs prisiimti atsakomybę už Seime pasakytus žodžius. Tačiau tai gali neišgelbėti mažumos Vyriausybės.

Nepavykęs mėginimas iš pareigų atleisti laikinąjį Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovą Arvydą Pocių gali sukelti Vyriausybės krizę. Seimo socialdemokratams nesiryžus balsuoti už Pociaus atleidimą, konservatoriai pasijuto išduoti ir vakar atvirai prabilo apie galimą draugystės su premjero Gedimino Kirkilo partiečiais pabaigą. Mažumos Vyriausybei puse lūpų buvo patarta ieškotis kitų rėmėjų.

Taip jau sutapo, kad vakar į konferenciją, skirtą aptarti konservatizmo ir socialdemokratizmo ideologijų skirtumams ir bendrumams, susirinkę politikai savo teorinius teiginius puikiausiai galėjo iliustruoti realiais pavyzdžiais iš ketvirtadienio parlamentarų posėdžio.

Nesilaikė susitarimo

„Po įvykių Seime turiu nuoširdžiai pasakyti, kad man kyla daug abejonių, ar pavyks toliau bendradarbiauti. Tai nėra grasinimas. Tai – realybės konstatavimas. Tai nereiškia, jog Vyriausybė būtinai grius, tai tik reiškia, kad jai gali tekti pasiieškoti kitokios paramos”, – kalbėjo Tėvynės sąjungos (TS) lyderis Andrius Kubilius.

Jis apkaltino socialdemokratus nesilaikius abiejų partijų susitarimo VSD problemas spręsti atsižvelgiant į parlamentinio tyrimo išvadas dėl departamento veiklos.

Anot konservatoriaus, galima tik spėlioti, kas paskatino socialdemokratus taip pasielgti. „Ar ką tik pasibaigę savivaldos rinkimai ir LSDP padarytos politinės išvados, ar Pociaus demagogija ir insinuacijos įtikino, kad VSD galima panaudoti prieš konservatorius? Ar Darbo partija, pakeitusi savo nuostatas dėl VSD, nutarė taip pamėginti sugriauti LSDP ir TS susitarimą bei gauti erdvės grįžti į valdančiąją koaliciją? Ar kokie nors dujininkai nori stabdyti sprendimus dėl naujos atominės statybos? Tačiau faktas akivaizdus – susitarimas ir šiuo ypač jautriu klausimu pasirodė neveikiantis”, – konstatavo Kubilius.

Draugavo ir draugaus

Vienas socialdemokratų lyderių premjeras Kirkilas nemato jokio pagrindo, kodėl konservatorių ir socialdemokratų bendradarbiavimas galėtų nutrūkti. Jis įsitikinęs, jog mažumos Vyriausybė gali ir toliau sėkmingai dirbti. Švelnindamas padėtį Kirkilas teigė, esą konservatoriai per plačiai interpretuoja gruodį pasirašytą susitarimą dėl paramos mažumos Vyriausybei. „Nemanau, kad vieno ar kito pareigūno paskyrimas ar nepaskyrimas yra grėsmė nacionaliniam saugumui”, – sakė premjeras.

Dėl galimybės bendradarbiauti su Darbo partija premjeras buvo kategoriškas: „Jokių koalicijų su Darbo partija neieškau. Kol jai iš Maskvos vadovaus vienas žinomas pilietis, nematau pagrindo sudaryti kokius nors susitarimus.” Kirkilas tikino, jog Vyriausybė laikosi visų susitarimų su konservatoriais, o „visa kita yra tik komentarai ir spėlionės”.

Lėmė susilaikiusieji

LŽ jau rašė, kad Seimas užvakar po pateikimo nepritarė prezidento dekretui dėl Pociaus atleidimo iš VSD vadovo pareigų. Už šio pareigūno nušalinimą balsavo 15 konservatorių, 6 liberaldemokratai, 4 liberalai, 3 „pilietininkai”, 2 „darbiečiai”, po vieną socialdemokratą ir mišrios grupės atstovą. Balsavimo rezultatą nulėmė susilaikiusieji. Tarp tokių daugiausia – net 15 – buvo „darbiečių”, 7 socialdemokratai, po 5 liberalcentristus, socialliberalus ir valstiečius liaudininkus. Taip pat susilaikė 3 liberalai ir 2 „pilietininkai”.

Seimo narių pozicija buvo panaši į pareikštą pernai gruodį tvirtinant Pociui nepalankias parlamentinio tyrimo išvadas. Tik „darbiečiai” anuomet balsavo už tyrimo išvadas.

Ketvirtadienį parlamentarai iš Pociaus išgirdo, kad jau baigta susprogdinto tilto per Bražuolės upelį byla, ištirtas savanorio Juro Abromavičiaus nužudymas, beveik žinoma, kas susprogdino vienos redakcijos pastatą. Seimo nariai buvo informuoti, jog turima rimtų duomenų apie Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Algimanto Matulevičiaus galimus ryšius su KGB. „Jei Seimą sudomins ši informaciją, ją bet kada bus galima gauti iš Valstybės saugumo departamento”, – teigė Pocius.

Kalbėdamas Seime jis taip pat informavo, kad keli aukšti VSD darbuotojai perdavė ar net pardavė nedraugiškai gretimai valstybei slaptą informaciją apie „Mažeikių naftos” pardavimą.

Lauks įrodymų

Abromavičiaus žūties aplinkybes tiriančios parlamentinės komisijos pirmininkė Loreta Graužinienė vakar per spaudos konferenciją pabrėžė, kad Pocius savo žodžius turės pagrįsti, kitaip jam teks atsakyti už Seimo klaidinimą.

Generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis vakar prisipažino, jog nustebo išgirdęs tokius Pociaus pareiškimus. Plačiau nekomentuodamas jis tik užsiminė, kad kokių nors ypatingų postūmių ar naujienų tiriant minėtas bylas kol kas nėra.

Įrodymų dėl VSD vadovo pateiktų kaltinimų pasiryžusi ieškoti ir Seimo valdyba. Pirmadienį, iš užsienio sugrįžus Seimo pirmininkui Viktorui Muntianui, planuojama šaukti neeilinį valdybos posėdį. Per jį bus svarstoma galimybė kreiptis į Generalinę prokuratūrą ir Liustracijos komisiją, kad šios atsakytų, ar VSD vadovo teiginiai yra pagrįsti.

Seimo valdyba taip pat aiškinsis, kaip elgtis toliau, kai po pateikimo atmestas prezidento dekretas atleisti Pocių iš pareigų.

Siūlo kreiptis į KT

Tai, jog Seimas, nepritardamas atleisti Pocių, pateko į prieštaringą teisinę situaciją, liudija ir vakar paskelbtos nepriklausomų teisės ekspertų išvados. Anot jų, šiuo atveju gali pagelbėti tik Konstitucinis Teismas (KT).

Teisės projektų ir tyrimų centro (TPTC) nuomone, Seimo nutarimas nepritarti Pociaus nušalinimui kelia didelių abejonių. Pasak teisininkų, šiaip jau parlamentarai gali nesutikti su prezidento siūlymu atleisti VSD vadovą, tačiau šįkart juos varžo galiojantis

teisės aktas – pernai gruodį priimtas Seimo nutarimas, patvirtinęs NSGK tyrimo apie VSD veiklą išvadas.

Per tyrimą buvo nustatyta, kad Pocius nėra pajėgus tinkamai organizuoti VSD darbą ir jam vadovauti. Teisininkų nuomone, Seimą taip pat varžo įstatymo nuostata, jog saugumo pareigūnui atsistatydinus jis atleidžiamas iš pareigų.

Teisinėje valstybėje negali būti, kad galiojant teisės aktui dėl asmens elgesio, nesuderinamo su pareigomis nacionalinio saugumo tarnyboje, būtų priimamas sprendimas palikti tą asmenį dirbti toliau.

Pasak teisininkų, iš esmės tai reiškia, jog šalies saugumas nėra užtikrinamas.

Pakartotinai neteiks

Prezidentas Valdas Adamkus antrą kartą neteiks Seimui dekreto dėl Pociaus atleidimo iš VSD direktoriaus pareigų. Prezidento atstovės spaudai Ritos Grumadaitės teigimu, šalies vadovas priima Seimo sprendimą nepritarti siūlymui atleisti šį pareigūną ir neketina jam prieštarauti.

Vakar Adamkus pasirašė dekretą, kuriuo atšaukė ankstesnį savo sprendimą prašyti Seimo pritarimo VSD vadovu skirti dabartinį Specialiųjų tyrimų tarnybos šefą Povilą Malakauską.

Beje, pranešama, kad vakar Pocius telefonu kalbėjosi su prezidentu ir užtikrino jį esąs pasirengęs toliau eiti VSD direktoriaus pareigas bei prisiimti visą atsakomybę už viešai paskelbtą informaciją. Jai įvertinti artimiausiu metu gali būti šaukiamas Valstybės gynimo tarybos posėdis.

Pasak prezidento atstovės spaudai, kalbėdamas su Adamkumi Pocius tikino esąs pasirengęs tęsti pradėtas reformas, užtikrinti sklandų institucijos darbą ir gerinti dialogą su Seimu.