Ne taip seniai spaudoje pasirodžiusi informacija, kad už vaiko teisių pažeidimą garsiam krepšininkui Gintarui Einikiui skirta 100 litų bauda, paskatino pasidomėti Lietuvoje taikoma drausminių priemonių vaikų skriaudėjams sistema.
Vaiko teisių kontrolieriaus tarnybos atstovai patvirtino, kad šiuo metu Lietuvoje veikianti bausmių sistema yra neefektyvi. Ar ji bus keičiama – priklausys nuo aukščiausios šalies valdžios sprendimų.
Net trim kodeksais įteisintos bausmės už vaiko teisių pažeidimus Lietuvoje norimų rezultatų neduoda – nuleistomis galvomis pasėdėję teismo salėje ir sumokėję baudas, smurtautojai, praėjus kuriam laikui, ir vėl daro tą patį.
Netolimoje ateityje vaiko teisių gynėjai tikisi pažeidėjus drausminti kur kas efektyvesnėmis nei iki šiol priemonėmis.
Jeigu Seimas patvirtins siūlomą projektą, vaikų skriaudikai bus verčiami lankyti privalomus kursus, kuriuose įvairių sričių specialistai (psichologai, socialiniai darbuotojai, vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovai) bandytų atvesti į protą pykčio nevaldančius suaugusiuosius.
„Taikoma kompleksinė pagalba duotų didesnę naudą, tai rodo ir kitų šalių patirtis. Vien kursais nuobaudos nesibaigtų – jos turėtų tęstinumą. Į mūsų akiratį pakliuvę pažeidėjai būtų nuolat tikrinami, šeimose būtų lankomasi ir stebima ar smurtautojo elgesys pasikeitė”, – apie galimas naujoves pasakojo VTKT specialistai.
Anot jų, paskaitos pažeidėjams naudingos dar ir tuo, jog jų lankytojams vaikų teisių gynėjai dėstytų, kaip pagal elgesį suprasti, kad vaikas išgyvena krizę. Taip pat būtų sudaromos sąlygos savo elgesį mažamečio atžvilgiu įvertinti iš šalies.
Dažnai suaugusieji net neįsivaizduoja, kaip jautriai vaikai išgyvena bet kokius nesutarimus šeimoje, o juo labiau fizinį smurtą. Daugumai iš jų ne baudų mokėjimas, o žinios taptų realia galimybe ištaisyti klaidas.
Šiandien Lietuvos administracinių teisės pažeidimų kodeksas už vaiko teisių pažeidimą numato baudas nuo įspėjimo iki 500 litų. Baudos dydį, išnagrinėjęs bylą, nustato ir skiria teismas.
Baudžiamajame kodekse už tam tikrus nusikaltimus prieš vaikus pažeidėjams numatomas laisvės apribojimas.
Dar vieno – Civilinio kodekso tam tikri straipsniai leidžia teismui laikinai arba visam laikui apriboti tėvystės ar motinystės teises.
Panašu, kad šie teisės aktai nepajėgūs sumažinti vaiko teisių pažeidimų skaičiaus, kuris, kaip rodo kasmet atliekami įvairių tarnybų tyrimai, ne mažėja, bet nuolat auga.
Vaiko teisių kontrolieriaus tarnybos darbuotojai atkreipė dėmesį, kad pati visuomenė tam tikrus nusikalstamus reiškinius vertina kaip normą. Pavyzdžiui, Lietuvoje niekada nebuvo iškelta byla tėvui ar motinai, viešoje vietoje pastebėtiems purtant, stumdant ar mušant savo vaiką. O už tokį „auklėjimo būdą” gali būti skiriamos bausmės pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Viena vertus, žmones stabdo tai, kad pranešti apie tokį faktą policijai arba vaikų teises ginančiai tarnybai nepakaktų – tektų dalyvauti bylos nagrinėjimo procese. Kita vertus, vaikų mušimą iki šiol lietuviai vertina kaip normalų reiškinį, nors pažangių Europos šalių piliečiams jis atrodo barbariškas. Valstybėse, kuriose skatinamas bendruomeninis gyvenimas (pvz. JAV), vaikų teisių gynėjai sulaukia kaimynų skambučių net tuomet, kada kūdikis garsiai verkia ilgiau nei keliolika minučių.