Pavasaris Lietuvoje paprastai būna drėgnas, net palijus menkiausiam lietučiui jau būtina keisti vairavimo manierą. Deja, ne kiekvienam, netgi save laikančiam kelių asu, tai yra žinoma.
Čia nešnekėsime apie smulkmenas, kad pradėjus lyti, būtina įsijungti šviesas. Nors su jomis Lietuvoje tenka važinėti nuolat, ne visuose kraštuose galioja ši taisyklė, todėl norėčiau priminti seną vairuotojų pasakymą: „Įsijungei valytuvus, įsijunk ir šviesas.” Tai būtina atsiminti.
Akvaplanavimas
Kiekvienam vairuotojui yra tekę atsidurti nemalonioje situacijoje, kada įvažiavus į balą praslysta automobilio ratai ir mašiną sumėto. Kaip elgtis panašiose situacijose?
Šis nemalonus reiškinys yra vadinamas akvaplanavimu. Jo esmė yra ta, kad tarp ratų ir kelio dangos susidaro didesnis vandens sluoksnis ir jis nespėja išbėgti pro protektoriaus kanalus. Ant šios susidariusios vandens plėvelės praslysta ratai ir atrodo, kad važiuotum ledu.
Požymiai
Labiau patyręs vairuotojas pavojingus kelio ruožus pamato iš tolo. Jeigu drėgname asfalte atsispindi aplink esantys daiktai, medžiai ar dangus, lauk nemalonios staigmenos.
Dar vienas pavojaus pranašas yra priekyje važiuojantis ir savo pėdsakų nepaliekantis automobilis. Šie požymiai jums praneša – mažinkite greitį.
Fizika
Ar jūsų mašina slidinės balose, priklauso nuo keleto veiksnių. Lemiamas yra automobilio greitis. Važiuodami 80 kilometrų per valandą greičiu vargu ar rizikuojate pačiuožinėti ant vandens. Tačiau susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, automobilį gali sumėtyti ir važiuojant perpus lėčiau.
Antra aplinkybė – vandens sluoksnio storis ar balos gylis. Juo ji gilesnė, tuo didesnė tikimybė, kad mašinos ratai atsiplėš nuo kelio paviršiaus.
Trečia – padangų protektoriaus gylis, jų slėgis, ratų reguliavimas.
Ketvirta – akvaplanavimo pasekmės priklauso ir nuo kelio kokybės.
Geriausias būdas išvengti šio nemalonaus reiškinio – laiku sumažinti greitį. Stenkitės, jeigu tai įmanoma, apvažiuoti didesnes balas. Jeigu nepavyksta to padaryti, vandeniu važiuokite lėtai. Išties saugiai važiuosite tiktai kokybiškomis ir tinkamai pripūstomis padangomis. Kritinis protektoriaus gylis – 4 milimetrai.
„Priešnuodžiai”
Visa profilaktika šiuo atveju – tai patikimos, dar geriau specialios lietaus padangos. Tokios padangos turi vadinamuosius evakuacinius kanalus, kurie efektyviai išmeta vandenį ir automobilis patikimai važiuoja kelio danga.
Konstruktoriai, tiesa, sukūrė specialią elektroninę sistemą, nustatančią vandens sluoksnio storį ir įspėjančią vairuotojus apie galimą pavojų. Tačiau ši sistema kol kas yra tik eksperimentinė – ji sumontuota vos keliuose itin brangiuose automobiliuose.
Patarimai
Prieš įvažiuodami į didesnę balą iš anksto įjunkite stiklo valytuvus, kad aptaškius priekinį stiklą netektų važiuoti aklai. Tai nesukels didelio pavojaus, tereikia tiesiai ir stipriai laikyti vairą.
Sumėčius reikia atleisti akceleratoriaus paminą, stengtis stabilizuoti automobilio padėtį, ištiesinti ratus, nesukioti vairo, staigiai nestabdyti ir nemanevruoti.
Mažiau patyrę vairuotojai tokiose situacijose suka vairą „užmetimo” pusėn, stengiasi išlyginti mašiną. To daryti neverta, mat automobilis ir taip „pakibęs” vandenyje, tereikia ratams užsikabinti už kietos kelio dangos ir mašina iš tikrųjų staigiai nuslys į priešingą pusę. Ir jeigu vairuotojas nesureaguos, automobilis gali apsiversti.
Važiuojant vandeniu laisvas vairo judėjimas tampa neprognozuojamas, o nepatyrusiam vairuotojui – netikėtas ir gana stiprus. Tokiu atveju būtina abejomis rankomis ypač tvirtai laikyti vairą ir jo nesukioti. Stabdyti reikia taip pat itin atsargiai, trumpais paminos spūstelėjimais, dar geriau – „stabdyti varikliu”, o automobiliui išvažiavus iš balos nepamiršti išdžiovinti stabdžių. Tai atliekama kelissyk lengvai paspaudus stabdžių paminą.