Nemuno žemupyje per potvynį ženkliai pakylantį vandens lygį linkstama sieti ir su Kauno hidroelektrine, kasmet pradėjus tvinti upėms nuleidžiančia šimtus milijonų kubinių metrų vandens. Tačiau elektrinės valdžia teigia iš tiesų potvynį tik švelninanti – tiek, kiek leidžia galimybės ir aplinkosaugininkai.
Antradienį Šilutės rajone jau, atrodo, pradėjęs slūgti potvynis vakare, apie pusę aštuonių, staiga vėl smogė iš peties – per Rusnės-Šilutės kelią net nustota kelti automobilius.
Anot Šilutės rajono savivaldybės Civilinės ir priešgaisrinės saugos tarnybos vedėjo Romualdo Renčeliausko, čia labai staigiai ėmęs kilti vanduo pasiekė 85 cm lygį. Atvažiavusiuosius – maždaug penkiolika žmonių – per užlietą kelią perkėlė amfibija.
Trečiadienį ryte vanduo vėl ėmė slūgti – apie 6 val. jis nukrito iki 70 cm, o popiet – dar aštuoniais centimetrais.
„Kodėl buvo toks staigus pakilimas? Tikriausiai tam yra dvi priežastys – susidarė ledų sangrūdos ir Kauno hidroelektrinė nepagailėjo vandens”, – svarstė R. Renčeliauskas.
Anot jo, kasmet hidroelektrinė nuleisdama vandenį prisideda prie potvynio, tačiau tikriausiai ji neturi kitos išeities.
Vis dėlto, anot Kauno hidroelektrinės (HE) direktoriaus Juozo Bartlingo, atidarius pralaidas išleidžiamas tik atplukdytas tas pats potvynio vanduo – kiek ateina, tiek ir išeina.
„Ateina milijonai kubinių metrų vandens. O kur juos padėti? Jei sugriūtų užtvanka, žūtų 130 tūkstančių žmonių – Kaune, Kulautuvoje ir kitur aplink Kauno marias plauktų lavonai”, – grėsmingą vaizdą piešė J. Bartlingas.
Be to, HE potvynį esą netgi šiek tiek sušvelnina. J. Bartlingo teigimu, gavus žinią, jog prognozuojamas didesnis nei vidutinis potvynis, vanduo imamas leisti iš Kauno marių, jo lygis krenta metrą ar net kelis. Per kelias dienas ar savaitę išleidžiamo tokio kiekio vandens niekas nepajunta, tačiau vėliau, į Kauno marias plūstelėjus potvynio vandeniui, čia jis šiek tiek užlaikomas ir jo padariniai švelninami.
Šiemet, anot HE direktoriaus, nebuvo prognozuotas didelis potvynis, todėl, suderinus su aplinkosaugininkais, iš anksto marių vandens lygis pažemintas tik maždaug 45 centimetrais.
„Siūlėme aplinkosaugininkams, kad reikėtų „nudirbti” ir daugiau vandens, bet tol, kol nėra grėsmės miestui, jie to daryti neleidžia. Čia gyvena retų rūšių žuvų, yra retų žolyčių, ir esą nėra reikalo žaloti gamtos. Jei tik vandens lygis mariose ne toks bent per centimetrą – iškart bauda”, – sakė J. Bartlingas.
Tačiau jis taip pat pabrėžė, kad net ir iš anksto nuleidus didesnį kiekį vandens ir pasidarius rezervą, potvyniams tai didelės įtakos vis dėlto neturėtų. Pavyzdžiui, sekmadienį per užtvanką paleista apie 1000 kubinių metrų vandens per sekundę – per parą tai sudarė dešimtis milijonų kubinių metrų.
Tiesa, J. Bartlingas paneigė, kad šis vanduo ir galėjo sukelti potvynio bangą, taip staiga ženkliai pakėlusią vandenį ties Rusne.
„Tai, ką padarėme sekmadienį, iki Rusnės eis savaitę”, – pabrėžė jis.
Užvakar Rusnę esą galėjo pasiekti nebent prieš daugiau nei savaitę nuleistas vanduo, kai tik apskritai pradėta tai daryti, tačiau kiekis tuomet buvęs kur kas mažesnis.
J. Bartlingas pripažino, kad pasaulyje esama tokių elektrinių, kurios kaupia potvynio vandenį, o jį išleidžia vasarą, kai drėgmės trūksta. Tačiau tai esančios kalnų elektrinės, pavasarį sukaupiančios iš kalnų atbėgantį ištirpusį sniegą. Mūsų hidroelektrinė esanti visai kitokio tipo.
Vakar Šilutės rajone dar buvo užlieta 22 tūkst. ha žemės, 65 km kelių, 11 kaimų ir 66 sodybos – iš viso 138 gyventojai. Vandens trobose, anot R. Renčeliausko, nebuvo.