Pasaulinėse akcijų rinkose – vėl indeksų kritimas.
Rytinėje prekybos sesijoje Tokijo akcijų biržoje „Nikkei” indeksas krito 2,98 proc.
JAV akcijų rinkoje taip pat užfiksuotas biržų indeksų nuosmukis.
„Dow Jones” smuko 1,97 proc., indeksas „Nasdaq” – 2,15 proc., o indeksas S&P smuko 2,04 proc.
Neigiamą tendenciją rinkoje paskatino Bankų, išduodančių hipotekines paskolas, asociacijos ataskaita, pagal kurią uždelstų mokėjimų apimtys JAV gyvenamojo būsto rinkoje per ketvirtąjį 2006 m. ketvirtį išaugo, o tai sukėlė smukimą akcijų rinkose.
Pastaruoju metu keletas stambių JAV kompanijų, kurios specializuojasi hipotekinio kreditavimo srityje, paskelbė apie finansines problemas.
Optimizmo rinkose nesuteikė ir pranešimas apie mažmeninių pardavimų prieaugio sumažėjimą JAV.
Labai atpigo finansinių kompanijų akcijos.
2,6 proc. iki 30,51 JAV dolerio už akciją atpigo stambiausios pasaulyje automobilių gamintojos „General Motors” vertybiniai popieriai.
Europos akcijų rinkoje taip pat jaučiamas nuosmukis.
Investuotojai baiminasi, kad JAV ekonomikos ir gyvenamojo būsto augimo tempų sulėtėjimas turės neigiamos įtakos Europos bankininkystės sektoriui.
Finansų rinkos Vidurio ir Rytų Europoje stabilizavosi po sumaišties Baltijos šalyse, kurią sukėlė kalbos, jog Latvija ruošiasi devalvuoti latą, praneša „The Financial Times”.
Tačiau sumaištis priminė investuotojams apie savo lėšų investavimo į sparčiai augančias Europos Sąjungos (ES) ekonomikas riziką.
Tai buvo išgąstis, bet nedidelis. Iš esmės regionui pavyko išsaugoti investuotojų pasitikėjimą, nepaisant praėjusio mėnesio nerimo dėl Kinijos sukelto išpardavimo pasaulio finansų rinkose.
Nors regiono akcijų rinkos smukusios, palyginti su aukščiausiais šių metų rodikliais, septynios iš 10 ES naujųjų šalių biržų išlieka aukštesnio lygio nei pradėjo 2007 metus.
Investuotojai nerimauja dėl šalių su ryškiu ekonominiu disbalansu, kuriuo pasižymi Rumunija, Bulgarija ir Baltijos šalys. Tačiau Austrijos banko „RZB Group” mokslinių tyrimų vadovas Piteris Brezinčekas sako, jog su problemomis susiduriančios šalys yra identifikuojamos kaip tam tikra izoliuota rizika, o ne viso regiono problema.
Danijos banko „Danske Bank” ekonomistas Larsas Kristensenas sakė: „Nerimaujame dėl bendros Vidurio ir Rytų Europos ekonomikų būklės. Šalys gali tapti labiau pažeidžiamos pasikeitus palankioms monetarinėms sąlygoms pasaulyje.”
Fiksuoto nacionalinės valiutos kurso šalys susiduria su ypač didele grėsme, nes valiutos nuosmukis gali tapti spekuliantų ir įstatymų leidėjų tarpusavio jėgų išbandymu. Trys Baltijos šalys yra susiejusios savo valiutą su euru, Bulgarija taip pat. Kitos šalys yra nustačiusios valiutos svyravimo euro atžvilgiu diapazoną, išskyrus Slovėniją, kuri šiemet jau įsivedė eurą.
Latvijoje pernai bendrasis vidaus produktas (BVP) ūgtelėjo 11,5 proc., o infliacija – 7 proc., abu šie rodikliai didžiausi ES.
Lietuvoje ir Estijoje situacija geresnė, jų augimas, infliacija ir einamosios sąskaitos deficitai mažesni. Tačiau „Danske Bank” ir kredito reitingų kompanija „Fitch” ir šias šalis įtraukia į pavojaus zoną.
Investuotojai mažiau nerimauja dėl Lenkijos, Čekijos, Slovakijos ir Vengrijos.