Tik prieš tris mėnesius į šaudymo iš lanko sportą atėjusi Jelena Babinina pateko į pasaulio čempionatą. Ją šiuo sportu suviliojo Baltijos šalyse lygių neturintis vyras Vladas Šigauskas.
Prieš dvi savaites vyko atviras Latvijos šaudymo iš lanko čempionatas. Jame įspūdingai pasirodė tik 3 mėnesius rimtai skriemuliniu lanku šaudyti pradėjusi Jelena Babinina. Moterų grupėje ji surinko 1113 taškų ir nelauktai įveikė favorite laikytą latvę Juliją Oleksejenko (1109 taškai). Be to, J.Babinina pagerino Lietuvos rekordą ir įvykdė sporto meistro normatyvą (18 m nuotolyje – 560 taškų). Po šio pasirodymo moteris iškovojo teisę dalyvauti kovo 13-18 dienomis vykstančiame pasaulio uždarų patalpų šaudymo iš lanko čempionate, kuris vakar prasidėjo Izmyre (Turkija). Kartu su ja išvyko vyras V.Šigauskas, Latvijoje užėmęs 1-ąją vietą (1151 tšk.), ir jaunė Evelina Balčiūnaitė. „Vladui ir Jelenai varžybos Latvijoje buvo gera repeticija prieš pasaulio čempionatą. Per šias varžybas iš jų medalių dar nesitikime, bet po truputį kaupiam tarptautinių varžybų patirtį. Gaila, kad dėl nepakankamo finansavimo negalime išsiųsti visos sudėties komandų, todėl važiuoja tik tie, kurie asmeniškai gali sau tai leisti”, – sakė Lietuvos lankininkų federacijos generalinė sekretorė Ringa Baltrušaitė.
Pirmi startai – nervingi
Pačiai J.Babininai Latvijos čempionatas įsiminė dėl šalčio. „Buvo labai šalta, nes ten nešildė patalpų. Šaudė visi kaip galėjo – kas apsirengęs striukę, kas vilkintis keliais megztiniais. Sąlygos buvo ne kokios, bet nieko, ėjome per pertraukas šildytis į kiemą, nes lauke oras atšilo, – pasakojo 29 metų moteris. – Kad ir labai keista, man buvo labiau šalta, nei baisu. Su latviais ir lietuviais buvau susipažinusi, kai atvykdavau žiūrėti vyro varžybų, tad jaučiausi ramiai.”
Lankininkė Latvijoje nesijaudino tiek, kiek per pirmas varžybas Sankt Peterburge. „Tada mane purtė taip, kad negalėjau net rankų pakelti. Taip susijaudinau, kad paėmiau strėlę ir ėjau šauti, nors rankose net lanko neturėjau. Gerai, kad šalia buvę žiūrovai priminė”, – prisiminė J.Babinina.
Moteris pripažįsta, jog šiuo sportu nebūtų susidomėjusi, jei ne jos vyras. „Jei ne vyras, tiesą sakant, net nežinočiau, kad yra tokia sporto šaka. Kai jis nusipirko savo pirmąjį skriemulinį lanką, maniau, kad tai padidintas arbaleto variantas. Tik vėliau sužinojau, kad tai lankas, iš jo galima šaudyti. Visą laiką įsivaizdavau, kad lankas – tai paprastas pagalys ir medinės strėlės”, – teigė J.Babinina.
Tačiau lankininkė pabandė keletą kartų iššauti ir nuo pirmųjų minučių užsikrėtė šiuo sportu. „Man vyras padovanojo labai gražų skriemulinį lanką. Pirmą kartą net nepajėgiau jo įtempti, nes tai padaryti yra gana sunku. Tada su vyru kartu bandžiau iššauti. Po pirmų šūvių jau tiesiog susirgau šiuo sportu. Skriemulinis lankas tarsi ginklas, pašaudžiusi juo psichologiškai tvirčiau jaučiuosi. Vėliau pasikeičiau savo skriemulinį lanką į kitą, su kuriuo dabar šaudyti lengviau.”
Sieks asmeninio rekordo
Savo taiklumą J.Babinina aiškina nuosekliu darbu. „Taikliai šaudau gal dėl to, kad intensyviai treniruojuosi. Ji daug laiko su vyru praleidžia Sankt Peterburge, ten V.Šigauskas dirba. Pora Rusijoje kiekvieną dieną po 2-3 valandas treniruojasi Sankt Peterburgo užmiestyje. „Ten vykstu ne plepėti, o treniruotis, – pabrėžė lankininkė. – Labai daug dėmesio kreipiu ir į techniką, ši tame sporte yra labai svarbi. Kaune savaitę šaudžiau mokykloje, bet ten sąlygos treniruotis gana prastos, nes apšvietimas nepritaikytas mūsų sportui, taikinys ne toks. Tai prieš vykdama į pasaulio čempionatą nesijaučiu itin užtikrintai.”
Per pasaulio čempionatą moteris tikisi įgyti daugiau patirties, apie aukštas vietas kol kas nesvajoja. „Vykstu ne laimėti, o dalyvauti. Ketinu pakartoti savo asmeninį rekordą, nes mano rezultatai, palyginti su kitų šalių lankininkais, yra dar gana menki, – prieš kelionę į Turkiją tvirtino J.Babinina. – Aišku, noriu pataikyti daugiau, bet ten savo pasirodymą vertinsiu ne pagal užimtą vietą, o pagal savo rezultatus.”
Lankininkė su vyru į Turkiją išvyko už savo lėšas. „Federacija Vladui padengė starto mokestį, nes jis jau yra pasiekęs aukštą lygį. Man niekas nieko neapmokėjo, nes labai didelė tikimybė, kad aš po pirmos varžybų dienos iškrisiu iš čempionato. Niekas nenori rizikuoti”, – teigė J.Babinina.
Šaudyti – ne vienadienis malonumas
Kol kas J.Babinina šaudymą vadina savo hobiu. „Man tai labai didelis hobis. Auginu 5 metų dukrą Stelą, jos priežiūra yra svarbiausias dalykas. Bet šaudymas iš lanko man pradeda virsti gyvenimo būdu. Visus laisvus vakarus praleidžiu besitreniruodama, net savaitgaliais – treniruotės ar varžybos. Tai tik geras laiko praleidimo būdas, nes iš to pinigų dar neuždirbu, – sakė lankininkė. – Net dukra bando šaudyti. Ją vežamės kartu į visas varžybas, nes abi senelės dirba, nėra kam prižiūrėti. Manau, jai pačiai irgi įdomu, nes nekantriai laukia varžybų. Stela bando mokytis anglų kalbos, todėl ji jau turi daugiau draugų, nei mes per tarptautinius turnyrus. Stela jau turi savo lanką, bet ji dar mažytė, tad ar paseks mano pėdomis, kol kas neaišku. Trenerė sako, kad mergaitė turi sportinio ryžto.”
Kol kas J.Babinina turi dvejus namus – Sankt Peterburge ir Kaune. „Mūsų namai iš tiesų yra Kaune. Kadangi vyras pinigus uždirba Rusijoje, didžiąją metų dalį praleidžiame Sankt Peterburge. Be to, ten yra geros sąlygos treniruotis, ypač vasarą. Bet visada malonu grįžti į Lietuvą, nes čia tėvai, draugai. Ten gyvename tik todėl, kad taip užsidirbame pragyvenimui”, – tvirtino lankininkė.
Dabar J.Babinina intensyviai treniruojasi. Moteris pabrėžė, kad tai ne vienadienė jos aistra. „Manau, kad šaudysiu ilgai, nes noriu pasiekti kuo geresnių rezultatų. Be to, norėtųsi ir kuo geriau pasirodyti per tarptautinius turnyrus”, – tvirtino moteris.