Dainius Zubrus, neseniai perėjęs iš Vašingtono „Capitals” į Bafalo „Sabres”, naujoje komandoje turi derintis prie visai kitokio žaidimo stiliaus
„Capitals” šį sezoną rungtyniauja labai nesėkmingai, todėl Vašingtone dėl šios komandos aistros neverda. Perėjęs į „Sabres” 28 metų puolėjas pateko į visai kitokią aplinką. Kitų sporto šakų stiprių komandų neturintis Bafalas gyvena ledo rituliu. „Sabres” yra viena stipriausių NHL komandų rungtyniaujanti dėl absoliučios lyderės pozicijos su Nešvilio „Predators” ekipa. Aistruoliai tai vertina. „Sabres” rungtyniauja „HSBC arenoje”, į kurią per ledo ritulio varžybas telpa 18 690 žiūrovų. Visi bilietai į likusias Bafalo komandos namų rungtynes parduoti iki pat reguliariojo sezono pabaigos. Pasak D.Zubraus, Bafale juntama tikra ledo ritulio manija. Lietuvis yra komandos naujokas, todėl jo aistruoliai kol kas itin nenukamuoja. Tuo tarpu didžiausioms „Sabres” žvaigždėms iš autografų medžiotojų ir norinčių kartu nusifotografuoti gerbėjų būrio nuolat nepavyksta ilgai išsivaduoti.
Pakvietė rusas
„Sabres” įsigijo D.Zubrų mažiausiai iki sezono pabaigos. Gali būti, kad vasarą lietuviui teks krautis lagaminus ir keliauti į kitą klubą. Todėl tvirčiau įsikurti Bafale puolėjui nėra prasmės. „Sabres” jam pasiūlė gyventi viešbutyje, tačiau D.Zubrus sulaukė gerai pažįstamo Bafalo komandos senbuvio ruso Maksimo Afinogenovo pasiūlymo persikraustyti pas jį.
Derėdamasis dėl naujo kontrakto su „Capitals” lietuvis norėjo, kad jis būtų pasirašytas 5 metams ir jam su šeima nereikėtų dažnai keisti aplinkos. Nepavykus įgyvendinti planų, puolėjui teko palikti gyvenimo draugę Nathalie, 4 metų sūnų Tomą ir vos kelių mėnesių dukrą Emmą Vašingtone. D.Zubrus „Sabres” vadovams iš karto pareiškė, kad pasitaikius mažiausiai progai skris iš Bafalo į sostinę pas savo šeimą.
– Dainiau, ar tikėjaisi, kad gali pakviesti viena iš NHL lyderių – „Sabres”?
– Aš to nežinojau. Tikėjausi pratęsti sutartį su „Capitals”. Derybos vyko, bet nieko nepavyko ir klubui teko mane iškeisti. Porą dienų prieš žaidėjų perėjimams skirto laiko pabaigą girdėjau, kad galiu pereiti į Monrealio „Canadiens” ar Toronto „Maple Leafs”, buvo kalbų apie Minesotos „Wild” ir Vankuverio „Canucks”.
– Ar nustebino, kad tavimi susidomėjo būtent „Sabres”?
– Tai viena geriausių lygos komandų, todėl man buvo malonu. Džiaugiuosi, kad galėsiu ne tik žaisti atkrintamosiose varžybose, bet ir turėsiu galimybę laimėti taurę. Iki birželio vidurio, kai baigsis atkrintamosios varžybos, dar liko daug laiko, bus daugybė varžybų, tačiau reikia pripažinti, kad tai viena geriausių man pasitaikiusių galimybių laimėti taurę. Tikiu, kad dar 3-5 metus galiu žaisti aukščiausio lygio komandų 1-3 penketuose, todėl džiaugiuosi jau dabar pasitaikiusia puikia galimybe.
Pavojingi – visi
– Kaip skiriasi „Sabres” nuo „Capitals”?
– Ši komanda yra kiek kitokia. „Sabres” 3 penketai yra labai, labai geri ir gana lygūs. Varžovai negali sutelkti dėmesio į vieną „Sabres” penketą, nes gali įvarčių primušti kiti. Bafalo komanda yra labai greita, mobili. Gynėjai žaidžia beveik kaip puolėjai, čiuožia mušti įvarčių. Tokio greito ledo ritulio aš dar nesu žaidęs, reikia laiko prisiderinti.
Vašingtone man reikėjo žaisti atsargiau, žinojau, kad turiu greitai grįžti ir padėti apsiginti, iškrapštyti ritulį ir perduoti Aleksandrui Ovečkinui. Čia viskas yra kitaip. Jei žaidi trečiame penkete, tai nereiškia, kad jis yra silpnesnis už kitus. Vieną dieną gali pirmas penketas įvarčių primušti, o kitą dieną jis gali likti trečio penketo šešėlyje.
– Vašingtone smogiamasis buvo tik pirmas penketas, kuriame pats žaidei kartu su A.Ovečkinu.
– A.Ovečkinas muša nemažai įvarčių, visas pirmo puolėjų trejetas žaidėme gana rezultatyviai. Tačiau antras mūsų penketas daugiausia gindavosi, trečias buvo prastai susižaidęs. Varžovai galėdavo visas jėgas sutelkti gynybai prieš pirmą penketą, o prie Bafalo komandos prisitaikyti neįmanoma. Joje pavojingi yra visi penketai.