Visuomeninės pareigos – tarsi amžini pančiai

Liustracijos komisijos pirmininkė Dalia Kuodytė jau beveik pusę metų kantriai laukia, kol bus atleista iš pareigų. Tokią padėtį lemia Valstybės saugumo departamento vadovų kaita ir iš mirties taško nejudančios Liustracijos įstatymo pataisos.

Naujo Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo, kuris galėtų patikimai savo rankose laikyti pastaruoju metu nemažai sukrėtimų išgyvenusios institucijos vairą, nekantriai laukia ne tik politikai. Tikimasi, kad būsimas VSD šefas pagaliau išspręs dar vieną seną klausimą – iš Liustracijos komisijos vadovės pareigų atleis Dalią Kuodytę. Protestuodama dėl Seime įstrigusio Liustracijos įstatymo pataisų priėmimo ji dar pernai rudenį įteikė atsistatydinimo pareiškimą. Kaip tik tuo metu jau buvo prasidėję didieji neramumai, susiję su VSD vadovybe, todėl departamento generalinis direktorius Arvydas Pocius į Kuodytės prašymą išvis nereagavo.

„Daugiau niekada nesutikčiau dirbti Liustracijos komisijoje, nes supratau, kad iš jos pasitraukti tiesiog neįmanoma”, – vakar LŽ sakė Kuodytė.

Protesto akcija

Pernai gruodį Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovė teigė, jog atsistatydina iš Liustracijos komisijos pirmininkės posto protestuodama prieš užtrukusį Liustracijos įstatymo pataisų priėmimą. Jos įsitikinimu, vienintelis būdas protingai užbaigti liustracijos procesą – greičiau priimti naujas Liustracijos įstatymo pataisas. Projektai, kurie, be kita ko, numato ir naują Liustracijos komisijos sudarymo tvarką, Seime įstrigę daugiau kaip pusantrų metų.

Vakar parlamentarai pagaliau dar kartą ėmėsi gausių įstatymo pataisų, tačiau ir vėl padarė svarstymo pertrauką. „Manau, įstatymas tik dar labiau veliamas. Koks bus galutinis variantas ir kada jis bus priimtas, vienas Dievas težino”, – pasiklausiusi vakarykščių diskusijų Seime kalbėjo Kuodytė.

Suabejojo reikalingumu

Pasak Liustracijos komisijos pirmininkės, patenkinti jos prašymą dėl atsistatydinimo buvo žadėta priėmus minėto įstatymo pataisas, nors pati ragino išspręsti šį klausimą anksčiau. „Niekas manęs nei įkalbinėjo, nei prašė toliau eiti pareigas. Supratau, kad kol nebus naujo įstatymo, niekas nesivargins imtis mano prašymo. Todėl oficialiai pranešiau, jog nelaikau savęs komisijos pirmininke”, – pažymėjo Kuodytė.

Liustracijos komisijos posėdžių ji nerengia nuo gruodžio. Komisijos nariai dalyvauja teismuose (šiuo metu Vyriausiajame administraciniame teisme yra aštuonios bylos – aut.), baigia kitus pradėtus darbus. „Labai liūdna, tačiau vis dažniau pagalvoju, kad mūsų komisijos pusantrų metų darbas vargu ar iš viso buvo kam nors reikalingas”, – prisipažino Kuodytė.

Per savo gyvavimo laiką Liustracijos komisija išnagrinėjo daugiau kaip 130 bylų. 53 asmenys buvo pripažinti bendradarbiavę su slaptosiomis tarnybomis, maždaug 20 žmonių, nesutinkančių su komisijos sprendimu, šiuo metų yra kreipęsi į teismą.

Svarbiausia – įstatymas

Pagal įstatymus Liustracijos komisijos vadovą, suderinęs su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu (NSGK), skiria VSD generalinis direktorius. Atleisti komisijos pirmininką pakanka jo vieno sprendimo.

Seimo NSGK vadovo Algimanto Matulevičiaus nuomone, susidariusią padėtį lėmė dvi priežastys – Seime įstrigusios Liustracijos įstatymo pataisos ir VSD vadovų kaita. „Pocius pareigas eina laikinai, tad nemanau, kad jam rūpi komisijos vadovės likimas, – sakė Matulevičius. – Tačiau svarbiausia – sutvarkyti įstatymus.”

Paklaustas, kada tikimasi priimti naujas Liustracijos įstatymo pataisas, NSGK pirmininkas nenorėjo prognozuoti. Pasak jo, galbūt tai pavyks padaryti balandį, nes uždelsus galima sulaukti Europos Sąjungos institucijų priekaištų. Matulevičius mano, jog sunkiausia parlamentarams bus susitarti vienu klausimu: kam priskirsti KGB rezervininkus – kadriniams ar nekadriniams šios slaptosios tarnybos darbuotojams?

Dirbti buvo sunku

Kuodytė ne kartą yra sakiusi, kad dabartinėmis sąlygomis Liustracijos komisijai, atsakingai už buvusių slaptų KGB bendradarbių paiešką ir atskleidimą, dirbti sunku ir sudėtinga. Visuomeniniais pagrindais dirbanti komisija neturi savo teisininkų, nors su KGB bendradarbiais pripažintais asmenimis tenka gana dažnai bylinėtis teismuose. Komisijos nariai į teismų posėdžius vyksta patys, derindami pagrindinį ir visuomeninį darbą.

Kuodytė taip pat atkreipė dėmesį, jog dar yra nemažai žmonių, kurie norėtų prisipažinti turėję ryšių su sovietiniu KGB. Jiems vis patariama laukti naujos įstatymo redakcijos. Komisijos pirmininkė įsitikinusi, kad pagaliau reikėtų pasakyti: bus ar nebus pratęstas prisipažinimo terminas.

Tačiau Seimas vakar po svarstymo pritarė parlamentaro Rimanto Smetonos siūlymui išbraukti įstatymo projekte numatytą dar vieną metų trukmės liustracijos terminą, per kurį asmenys galėtų prisipažinti bendradarbiavę su sovietinėmis specialiosiomis tarnybomis. Parlamentarai tokią nuostatą argumentuoja tuo, kad pernai gruodį priėmus įstatymą, atveriantį Ypatingąjį archyvą, duomenys apie bendradarbiavimą tapo vieši, tad leisti prisipažinti nėra prasmės.

Pagal anksčiau galiojusią įstatymo nuostatą per pusantrų metų prisipažino bendradarbiavę su KGB maždaug 1,5 tūkst. asmenų.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.