Vandens stiklinė – su pavojingais priedais

Klaipėdos rajono gyventojai pasigenda geros kokybės vandens.

Švaresnį vandenį iš giluminio gręžinio vartoja gal tik gargždiškiai. Daugelyje kitų rajono vandenviečių vandens užterštumo rodikliai viršija leistinas normas.

Jakams – vandens filtrai

„Labai blogas vanduo“, „rudas vanduo“, neįmanoma gerti“, „daug geležies, netinka maistui“ – taip apibūdina Jakų gyventojai jiems tiekiamą vandenį. Laboratoriniai tyrimai parodė, jog jakiškiai išties vartoja prastą vandenį – jo sudėtyje bendrosios geležies kiekis nustatytas normas viršijo 19 kartų, amonio – beveik 5 kartus, mangano – 2 kartus.

Jakų bendruomenė nekart kreipėsi į rajono Savivaldybę ir prašė kuo skubiau pastatyti valymo įrenginius gyvenvietėje. Savivaldybės taryba keletą kartų svarstė šią problemą. Iš pradžių manyta, jog tikslinga gyvenvietės vandentiekio tinklus prijungti prie Klaipėdos miesto. Tačiau paaiškėjo, jog tuomet reikėtų rekonstruoti ir pačius tinklus, nes jie seni ir gali neatlaikyti iš Klaipėdos miesto didesniu spaudimu tiekiamo vandens. Svarstyta, kad galbūt reikėtų įrengti Jakuose naują vandens gręžinį, tačiau suabejota, kad jis vandens kokybės nepagerins.

Pagaliau buvo nuspręsta skirti 60 tūkst. litų vandens nugeležinimo filtrui įrengti. Juo jakiškiai naudosis iki tol, kol bus atlikta tinklų rekonstrukcija ir vanduo bus pradėtas tiekti iš uostamiesčio. Tuomet bus užkonservuotas ir vietinis vandens gręžinys.

Neliks nuskriaustos ir kitos gyvenvietės. Praėjusiame rajono Tarybos posėdyje vandens kokybės gerinimo programai šiemet ir kitais metais nuspręsta skirti po 150 tūkst. litų.

Fluoridai – pajūrio problema

Nors geriamojo vandens kokybė yra griežtai reglamentuojama įstatymais, toli gražu ne visi gyventojai gauna geros kokybės vandenį.

Savivaldybės įmonė UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ prižiūri 51 vandenvietę rajone. Klaipėdos rajone centralizuotai tiekiamas vanduo 77 gyvenvietėms.

„Vandenvietės, arteziniai gręžiniai, vandens bokštai gyvenvietėse yra kelių dešimtmečių senumo. Jų savininkai, neturėdami galimybių įvykdyti keliamų reikalavimų vandens kokybei, jų atsisako ir rajone atsiranda niekam nepriklausantis turtas. Įmonei perduotos vandenvietės skubiai tvarkomos, nes gyventojai reikalauja nepertraukiamo vandens tiekimo“,- sakė įmonės direktorius Vidmantas Buivydas.

Jo vadovaujama bendrovė nuolat užsako vandens tyrimus, atlieka vandenviečių stebėseną. Pasak V. Buivydo, kasmet Savivaldybė skiria lėšų perimtų vandenviečių sanitarinių zonų tvarkymui, avariniams gręžiniams konservuoti.

Klaipėdos apskrities valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kasmet vykdo vandenviečių patikrą. Pasak tarnybos viršininko pavaduotojo Virgilijaus Liepinio, jose vandens kokybė nėra gera.

„Nors mikrobinės taršos rajono vandenvietėse beveik nebenustatoma, tačiau įvairūs toksiniai elementai viršija leistinas normas Endriejavo, Agluonėnų, Kvietinių, Plikių, Klemiškės, Kalotės ir kitose gyvenvietėse“, – sakė V. Liepinis.

Atlikti tyrimai parodė, jog iš 51 vandenvietės – 44-iose nustatyta bendrosios geležies, toksinių ir indikatorinių rodiklių viršijimai. Labiausiai žmogaus sveikatai pavojingi vandenyje esantys toksiniai elementai.

Pajūrio zonos vandenys pasižymi gausiu ištirpusių fluoridų kiekiu. Net 11 rajono vandenviečių jų normos viršija leistinas. Blogiausi geriamojo vandens tyrimai kaip tik ir buvo nustatyti Jakų vandenvietėje, taip pat Judrėnuose. Rajono Savivaldybė planuoja kasmet įrengti po du vandens filtrus tose gyvenvietėse, kuriose fluoridai vandenyje viršija leistinas normas.

Klaipėdos rajono savivaldybės strateginiame plane iki 2009 metų numatyta įrengti 6 vandens valymo filtrus ir dar 3 bus įrengti pagal II Nemuno upės žemupio baseino bendro investicijų plano etapą. Į trečiąjį šio projekto etapą patenka Jakų ir kitos rajono gyvenvietės, turinčios mažiau kaip 1 000 gyventojų. 2010 – 2013 metais šiame etape numatytiems vandentiekių ir nuotekų tinklų rekonstrukcijos darbams atlikti teks apie 18 mln. litų.

Priemiestyje augant gyvenamiesiems kvartalams, kyla naujos vandens tiekimo problemos.

Pasak „Klaipėdos rajono vandenų“ direktoriaus V. Buivydo, naujakuriai, nesilaikydami sanitarinių normų nelegaliai prisigręžioja gręžinių, todėl kyla grėsmė užteršti gruntinius vandenis.

„Naujų kvartalų statytojai turėtų kooperuotis ir rengti bendras vandenvietes, tada jas būtų žymiai lengviau prižiūrėti ir užtikrinti vandens kokybę“, – sakė V. Buivydas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.