Kalbos apie Baltijos valstybių ekonomikos perkaitimą, įtemptą padėtį Latvijos valiutų rinkoje ir pagrindinių pasaulio akcijų rinkų kursų nuosmukį Lietuvos gyventojams neturėtų kelti nerimo dėl artimiausių šalies ūkio perspektyvų.
Taip mano SEB Vilniaus banko analitikai.
Šio banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, Lietuvos finansų sistema išliks stabili, o bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo tempai lėtės ne šuoliais, o pamažu. SEB Vilniaus bankas prognozuoja, kad šiemet šalies BVP padidės 7 proc., 2008 metais – 6,5 proc., infliacija atitinkamai sieks 4 proc. ir 3 proc.
Pasak analitiko, dar spartesnė Baltijos ekonomikos plėtra yra mažai tikėtina, todėl esminis klausimas šiandien – kaip po įspūdingo ūkio kilimo pasirengti naujam – lėtėjimo – etapui. Nuo šio pasirengimo esą priklausys, koks nusileidimo scenarijus mūsų laukia – „kietasis” ar „minkštasis”.
Anot jo, daugelis rodiklių rodo, kad makroekonominė situacija mūsų šalyje yra labiau subalansuota negu Estijoje ir ypač Latvijoje. Infliacija Lietuvoje yra mažiausia tarp Baltijos valstybių, tą patį esą galima pasakyti ir apie einamosios sąskaitos deficito ir bendros užsienio skolos lygį.
„Lietuvos koziriu esą reikėtų laikyti ir tą faktą, kad, išgirdus neigiamą Europos Sąjungos verdiktą dėl euro įvedimo, 2006 metų viduryje atslūgo euforija nekilnojamojo turto rinkoje”, – teigė G. Nausėda.
Pasak eksperto, teoriniu požiūriu, kol apyvartoje cirkuliuoja nacionalinė valiuta, tol egzistuoja ir jos devalvavimo grėsmė, tačiau visuomet reikia blaiviai įvertinti, ar tai realu. G. Nausėdos teigimu, litas galėtų būti devalvuotas tik esant ekonominei būtinybei arba valdžiai norint tai padaryti.
„Nei vienos, nei kitos sąlygos nėra – Lietuvai ekonomikos „sveikatos” gali pavydėti ne tik mūsų kaimynai, bet ir daugelis Vidurio ir Rytų Europos valstybių, kita vertus, valdžia net ir norėdama negali vienašališkai nuvertinti lito, kadangi nuo 2004 metų Lietuva yra Europos Sąjungos valiutos keitimo mechanizmo narė”, – sakė G. Nausėda.
Jis primena, kad Lietuva per pastaruosius trylika metų yra patyrusi kur kas rimtesnių iššūkių nei dabar: 1995-1996 metais bankų sistemos problemos, 1997 metais lito devalvavimo pavojaus eskalavimas kilus Pietryčių Azijos finansų krizei, 1998 metais Rusijos finansų sistemos griūtis ir pan. Jei jau tuo metu Vyriausybė ir Lietuvos bankas net nesvarstė, ar reikėtų nuvertinti litą, tai tuo labiau to nedarys dabar, įsitikinęs G. Nausėda.
Eksperto nuomone, jei Baltijos valstybėms nepavyks susidoroti su infliacijos ir didelio užsienio prekybos deficito problemomis, gandai apie Baltijos valiutų devalvavimą gali nuolat atsinaujinti ir trikdyti ekonominį gyvenimą.
„Norint to išvengti, būtina kovoti ne su perkaitimo simptomais, o su priežastimis ir stabdyti pernelyg įsibėgėjusią ekonomiką”, – sako G. Nausėda.