Nuo tiksinčių bombų – sąvartynais paverstų butų, vienądien galinčių gaisrų ir mirčių priežastimi, – uostamiesčio gyventojų apsaugoti niekas negali. Valdžia pripažįsta kol kas teturinti vienintelį ginklą – iškalbos meną.
Kai vilniečiai skaičiuoja praėjusio savaitgalio gaisrų aukas ir patirtus nuostolius, Klaipėdos valdininkai ir pareigūnai gyvena saviapgaulės būsenoje. Jie pripažįsta, kad šiukšlėmis užkimšti butai yra milžiniška problema, tačiau kovoti su ja bando tik pasitelkdami įkalbinėjimus ir žmonių ignoruojamas daugiabučių namų vidaus taisykles.
Griežtesnių priemonių kovoje su „sąvartynų” daugiabučiuose gyventojais valdžios planuose kol kas nėra.
Anot „Vakarų ekspreso” pašnekovų, didesnį nerimą mieste kelia bendrabučio tipo namai, kur nereikalingų daiktų sandėliais paverčiami ne tik butai, bet ir bendro naudojimo koridoriai. Tačiau su šiukšlių saugyklomis tapusių butų kaimynyste tenka susidurti ir vadinamųjų normalių namų gyventojams.
Gali gyventi kaip nori
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Janina Asadauskienė pripažino, kad sąvartynai butuose – opi problema, kuriai spręsti nėra atitinkamų priemonių.
Ji neslepia, kad tokių butai, kurie yra lyg tiksinčios bombos, netrūksta visame mieste. Sudėtingiausia situacija bendrabutinio tipo namuose, kur neretai būna užkalti ir atsarginių išėjimų langai bei durys.
Sveikatos apsaugos skyrius sulaukia daugiausiai tokių skundų. Pradėjus juos tirti susiduriama su faktu, kad gyventojų butai – privati valda, į kurią be šeimininko sutikimo negalima patekti.
Skyriaus vyresnioji inspektorė (vyriausioji specialistė) Salomėja Razutienė teigė, kad kovoti su butus sandėliais paverčiančiais žmonėmis kol kas įmanoma tik kalbomis.
„Geranoriškai prašome susitvarkyti, jeigu dar išeina pasikalbėti. Būna, kad neįsileidžia arba iškolioja, bet jie turi tokią teisę – savo privatizuotuose butuose gali gyventi kaip nori”, – sakė inspektorė.
S. Razutienė neslėpė, kad tokiuose būstuose tenka lankytis dažnai ir daug kartų, pasitelkus ne vienos institucijos atstovus, tačiau teigiamas rezultatas priklauso tik nuo geranoriškos šeimininko valios.
Siūlo parengti taisykles
J. Asadauskienė svarstė, kad viena iš prevencinių priemonių galėtų būti planiniai patikrinimai, tačiau pripažino, jog skyriuje dirbantys du sanitariniai inspektoriai vos pajėgūs tirti skundus bei atlikti kitus pagal pareigybes privalomus darbus.
Vedėja kaip išeitį siūlo parengti daugiabučių namų vidaus taisykles, kurias turėtų inicijuoti namų valdos arba bendrijos. Taisyklės turėtų būti patvirtintos visuotiniame gyventojų susirinkime, tačiau pati pripažino, kad gyventojai retai juose dalyvauja.
Tačiau valdininkų patarimas inicijuoti taisyklių parengimą ir taip kovoti su nevalyvais gyventojais namų administratoriams kelia tik šypseną.
Namų valdų atstovai kovoja savais metodais – beldžiasi į žmonių duris, kol šie neapsikentę imasi priemonių, arba kviečiasi policiją.
Švietėjiška veikla padeda?
UAB „Klaipėdos bendrabučiai” direktoriaus pavaduotoja Daiva Gelžinienė ramino, kad situacija jų administruojamuose namuose kontroliuojama, nors problemų ir būna.
Dukart metuose bendrabučių koridorius ir atsarginius išėjimus tikrina priešgaisrinės priežiūros inspektoriai, bet nelaimingų atsitikimų neišvengiama – dėl nerūpestingo gyventojų elgesio nuolat pasitaiko gaisrų. Tiesa, didesnių nuostolių ar nelaimių pavyksta išvengti.
D. Gelžinienė prisiminė prieš pusantrų metų kilusį didesnį gaisrą Debreceno gatvės 23 name, kai išdegė ne tik pats trijų kambarių butas, bet ir bendrojo naudojimo patalpos, nukentėjo kaimynai.
Pasak pavaduotojos, su asocialiais gyventojais bandoma kovoti žodžiais ir raštiškais įspėjimais bei švietėjiška veikla.
„Koks būna rezultatas? Kalbi ir kalbi su jais kaip su mažais vaikais”, – sakė D. Gelžinienė, pripažinusi, kad problemos sprendimas dažniausiai tenka patiems apsileidusių gyventojų kaimynams.
Išrašinėja „receptus”
Klaipėdos miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos viršininkas Gintautas Stankevičius spėjo, kad Vilniuje kolegos po nelaimingų įvykių imsis griežtesnių priemonių. Ar jų pavyzdžiu paseks ir klaipėdiečiai, kol kas neaišku.
Šiuo metu vadovaujamasi 2000-aisiais parengtu veiksmų planu-instrukcija, pagal kurią praėjusį rudenį buvo atliktas daugiabučių namų patikrinimas. Pasižiūrėjus, kokie pokyčiai įvyko po rudens ir bus sprendžiama, ar reikalingos papildomos priemonės, pavyzdžiui, neplaniniai patikrinimai.
Viršininkas ramino, esą rudens patikrinimai parodė, kad situacija nėra tokia baisi kaip Vilniuje. Nerimą kelia tik bendrabučių koridoriai, kurie neretai užgriozdinami nereikalingais baldais ir daiktais.
„Ne kažin ką galime padaryti. Jie juk irgi žmonės”, – apie asocialius bendrabučių gyventojus atsiliepė G. Stankevičius.
Anot jo, daugiabučius namus administruojančios namų valdos turėtų ne tik mokesčius rinkti, bet ir griežčiau kontroliuoti apsileidusius šeimininkus.
„Mes galime tik pateikti faktą, kitaip sakant, receptą išrašyti, o koridorių ir atsarginių išėjimų niekada nevalėme”, – sakė viršininkas.
Pasak G. Stankevičiaus, apsisaugoti gali tik pats gyventojas. Štai apie daugiabučių namų balkonuose įrengtus priešgaisrinius laiptus žino visi, tačiau dažniausiai jie taip užbarikaduoti, kad nelaimės atveju kažin ar būtų įmanoma pasinaudoti.
Anot jo, valdiškos institucijos nepajėgios priversti gyventojo tvarkytis, jeigu jis pats to nenori.