Šalies didžiuosiuose miestuose esančių įkalinimo įstaigų perkėlimo problemas pasitarime sprendę Teisingumo ministerijos ir Kalėjimų departamento vadovai priėjo bendros nuomonės – tik išsprendus naujojo tardymo izoliatoriaus statybos vietą sostinėje, bus galima realizuoti ir Šiaulių bei Panevėžio įkalinimo įstaigų perkėlimo problemas
Bene pačiose brangiausiose didmiesčių vietose arti centrų prieš daugelį metų statytos ar įsikūrusios įkalinimo įstaigos senokai tapo visuotinio susidomėjimo objektu. Jau prieš kelerius metus imta kalbėti apie šių įstaigų iškėlimą į atokesnes vietas miestuose ar į užmiestį. Tačiau tam pirmiausia reikia parengti iškėlimo procedūras, numatyti konkrečias priemones ir finansavimo šaltinius. Tai atlikti Vyriausybė pavedė Teisingumo ir Finansų ministerijoms.
Pradės nuo sostinės
Šiomis dienomis sostinėje vykusiame pasitarime, kaip PB informavo Teisingumo ministerijos Viešųjų ryšių departamento direktorė Julija Šliažienė, pirmiausia buvo svarstomas Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo iškėlimo klausimas.
Vilniaus apskrities viršininko administracija yra pasiūliusi tris sklypus naujos tardymo izoliatoriaus-kalėjimo statybai Vilniaus miesto ribose. Tačiau kol kas nė vienas sklypas nėra patvirtintas. Sklypai skirtingi, kiekvienas turi savo privalumų. Kai bus nuspręsta, kur bus naujasis tardymo izoliatorius-kalėjimas, nuteistieji bus iškeldinti iš sostinės centre veikiančios įkalinimo įstaigos.
Numatytos naujos statybos
Pasitarime buvo aptartas ir mūsų mieste esančių Pataisos namų likimas. „Panevėžyje numatyta statyti tardymo izoliatorių,- sakė J.Šliažienė. – Jei bus suderinta su Savivaldybės bei apskrities vadovais ir skirtas naujas sklypas užmiestyje, tuomet tardymo izoliatorius ir pataisos namai bus statomi nauji. O jei sklypo nepavyktų surasti, priestatą tektų statyti senojoje vietoje. Panevėžio miesto meras buvo pasiūlęs vieną galimą sklypo variantą, bet tai dar galutinai neaptarta. Iškeliant Pataisos namus į užmiestį kartu su tardymo izoliatoriumi reikėtų 6-8 hektarų žemės ploto. Vieta turėtų būti derinta ne tik su miesto bei rajono valdžia, bet ir su vietiniais gyventojais”.
Statytas užpraėjusiame šimtmetyje
Pasak Panevėžio pataisos namų direktoriaus Edvardo Norvaišos, iškėlimo idėjos autoriai yra jie patys. Pataisos namų pastatas statytas dar 1893-iaisiais. Remontas jame jau kokie 30 metų nedarytas, nors kosmetinis atliekamas kasmet. Pagal Europos standartus šioje įkalinimo įstaigoje galėtų būti talpinama per 500 įkalintųjų, tačiau realiai yra maždaug pusė. Tad sąlygos moterims tikrai nėra blogos.
Pataisos namų direktorius minėjo, kad įstaiga iš miesto centro turėtų būti iškelta į užmiestį apie 10 kilometrų atstumu nuo Panevėžio.
Įkalinimo įstaigos – ne mokyklos
Šioje įkalinimo įstaigoje terminuotas laisvės atėmimo ir arešto bausmes atlieka visos šalies suaugusios moterys bei nepilnametės. Už įvairius nusikaltimus sulaikytos iki teismo jos laikomos Lukiškių tardymo izoliatoriuje. Į Panevėžį atvyksta jau po teismo nuosprendžio. Pastačius naują tardymo izoliatoriaus kompleksą visos būtų vienoje vietoje. Pataisos namai yra specifinė įkalinimo įstaiga. Ne viena moteris serga aktyvia tuberkuliozės forma ar yra ŽIV nešiotoja. Čia kali nemažai narkomanių, alkoholikių. Tačiau tai uždara ir saugi įstaiga. Iš jos prieš trejetą metų tik viena moteris buvo pabėgusi, bet greitai buvo sulaikyta.
Šalies biudžetui išlaikyti Panevėžio pataisos namus per metus kainuoja 4 milijonus litų, tačiau didžioji dalis lėšų atitenka darbuotojų atlyginimams mokėti. Kalėjimų departamento preliminariais skaičiavimais, iš viso įkalinimo įstaigų rekonstrukcijos darbams atlikti reikėtų apie 153 milijonus 600 tūkstančių litų . Šie skaičiai negalutiniai, tad kol kas ir mūsų miesto Pataisos namų iškeldinimo klausimas yra tik perspektyvoje.