Dėl europinio geležinkelio – dvikova tarp Panevėžio ir Šiaulių

Kovo 9 d. Vilniuje buvo pasirašytas svarbus dokumentas, prilyginamas istoriniam įvykiui, turėsiančiam didelės reikšmės Europos transporto tinklo plėtrai.

Tądien Lietuvos susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius ir Lenkijos transporto ministras Jeržis Polačekas (Jerzy Polaszek) pasirašė Supratimo memorandumą dėl europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica” Lietuvos ir Lenkijos sienos kirtimo taško ir sienos kirtimo atkarpos.

Jau žinoma, kad ši svarbi susisiekimo linija, sujungsianti Baltijos šalis, Suomiją ir Lenkiją, turės vienintelį pastarosios ir mūsų valstybės sienų kirtimo tašką Mockava – Trakiškės.

Tačiau kol kas neaišku, kuriomis konkrečiai apskritimis geležinkelis drieksis per Lietuvą. „Panevėžio balso” žiniomis, nuo šiol greičiausiai prasidės rungtynės tarp Šiaulių ir Panevėžio apskričių. Mat dar nėra apsispręsta, ar tarptautinės reikšmės geležinkelis nuo Kauno pasuks Šiaulių ar Panevėžio link. O to labai norėtų ir vienos, ir kitos apskrities gyventojai.

Panevėžio apskritis – latvių valioje

Susisiekimo viceministras Česlovas Šikšnelis mūsų dienraščiui teigė dar nenumanąs kieno naudai – šiauliečių ar panevėžiečių – ši dilema bus išspręsta. Jo tvirtinimu, jau aišku, kad europinės vėžės geležinkelis drieksis iki Kauno. Tačiau visa kita – dar tik bus svarstoma.

Ministerijos atstovas patikino, jog puikiai žinąs Panevėžio apskritį bei daug bendravęs su buvusiais jos viršininkais. Č.Šikšnelio nuomone, ši apskritis daugelyje sričių tvarkosi tikrai pavyzdingai. Tačiau, pasak jo, šis faktorius tikrai nelems, jog tarptautinis geležinkelis pasuks ne pro Šiaulius, o pro Panevėžį.

Viceministras nebeturėjo laiko ilgiau diskutuoti šia tema. Tačiau „Panevėžio balso” žurnalistei pavyko sužinoti, ko turėtų imtis panevėžiečiai, kad jiems ateityje būtų ranka pasiekiamas objektas, turėsiantis didelės reikšmės visos Europos transporto tinklo plėtrai.

Pasirodo, daug kas priklausys nuo Latvijos Respublikos vyriausybės bei būtent šios šalies susisiekimu besirūpinančios ministerijos atstovų. Neoficialūs šaltiniai „Panevėžio balsui” teigė, jog būtent nuo latvių priklausys, ar geležinkelis kirs Šiaulių, ar Panevėžio apskritis.

Žodžiu, viskas paaiškės po to, kai bus oficialiai patvirtinta geležinkelio linijos ašies susikirtimo vietos su abiejų valstybių – Lietuvos ir Latvijos – sienos atkarpa. Kol kas konkrečių siūlymų šiuo klausimu nėra. Todėl Panevėžio apskrities viršininko administracijos atstovai turėtų imtis rimtos iniciatyvos bei teikti savo pageidavimus mūsų šalies Susisiekimo ministerijai. Juk ne veltui sakoma – belsk ir bus atidaryta.

„Via Baltica” nusidrieks per Lenkiją

Kaip „Panevėžio balsą” informavo Susisiekimo ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Regina Sklepovič, Lietuvos sostinėje susitikę dviejų šalių susisiekimo ministrai taip pat aptarė „Via Baltica” projekto įgyvendinimo planus, susisiekimo per Budzinsko ir Kalvarijos pasienio kontrolės punktą aktualijas, kombinuoto transporto plėtros, susisiekimo geležinkeliais tarp Varšuvos ir Vilniaus atgaivinimo klausimus. .

Lietuvos susisiekimo ministras A.Butkevičius pareiškė, kad mūsų šalis pritaria Lenkijos vyriausybės norams tiesti Augustavo aplinkkelį ir pažadėjo paremti Lenkijos poziciją diskusijose su Europos Komisija.

Anot A.Butkevičiaus, kasmet auga šios magistralės transporto srautų intensyvumas. Per parą ja vidutiniškai važiuoja per pustrečio tūkstančio krovininių automobilių. Prognozuojama, jog šis skaičius greitai padidės iki keturių tūkstančių. Jau dabar Lietuvoje besidriekiančių daugelyje šios magistralės ruožų tiesiamos trečios ir ketvirtos kelio juostos, statomi viadukai.

Lenkijos Respublikos transporto ministras J.Polačekas užtikrino, kad magistralė „Via Baltica” jo šalyje bus tiesiama bet kuriomis sąlygomis. Šiam projektui skiriama per vieną milijardą eurų. Įdomu tai, jog Lenkijos vyriausybė priėmė precedento neturintį sprendimą skirti keturis procentus projekto vertės investicijoms į aplinkos apsaugą.

„Pavyzdžiui, vietoj 24 tūkstančių medžių, kuriuos teks iškirsti tęsiant Augustavo aplinkkelį, bus pasodinta per milijoną naujų medžių, – tvirtino Vilniuje J.Polačekas. – Įsipareigota įrengti naujus vandens telkinius migruojantiems paukščiams”.

Lietuvai tai labai svarbu, nes prioritetinis kelias „Via Baltica” bus pratęstas per Lenkiją iki Budapešto, o tatai padidins magistralės ekonominę reikšmę.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Transportas su žyma , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.