Skiepai – pamirštama būtinybė

Nors ir nedažnai, pediatrai jau susiduria su tėvų nenoru ar net kategorišku atsisakymu skiepyti savo vaikus

Kartu su žavėjimusi alternatyviąja medicina, gimdymu namuose Lietuvoje ėmė plisti ir atsainus požiūris į skiepus. Vilniaus centro poliklinikos gydytoja pediatrė Jūratė Barzdenytė sako, kad keisčiausia, jog tėvai, atsisakantys skiepyti savo vaikus, dažniausiai nesugeba net argumentuoti tokio savo apsisprendimo. Yra tėvų, kurie įsitikinę, jog vaikas privalo persirgti kai kuriomis „vaikiškomis” ligomis, arba mano, kad tos ligos, nuo kurių skiepijama, yra beveik išnykusios ir jų vaikui pavojaus nekelia.

Truputis istorijos

Gydytoja J.Barzdenytė siūlo prisiminti istoriją: iki atsirandant skiepams kildavo įvairios epidemijos bei pandemijos, daug žmonių, ypač vaikų, mirdavo. Kai kurios mažuosius itin dažnai užklupdavusios ligos buvo pavadintos privalomomis, arba vaikiškomis.

Skiepus pirmasis pritaikė Edwardas Jenneris XVIII a. pabaigoje, tačiau masiniu reiškiniu jie tapo tik po Antrojo pasaulinio karo. Taip buvo pažabota daugelis ligų – per gana trumą laiką visai išnyko raupai, galimas daiktas, greitai išnyks ir poliomielitas.

Snaudžiantis pavojus

Daugelis ligų, nuo kurių skiepijami vaikai poliklinikose, pasitaiko gana retai ir galbūt todėl kai kurie tėvai nusprendžia savo atžalos neskiepyti. Gal iš tiesų jau pavyko įveikti daugelį ligų? Gydytoja pediatrė J.Barzdenytė sako, kad daugeliu ligų, nuo kurių skiepijama, nesergama tik todėl, kad absoliuti dauguma visuomenės narių yra nuo jų paskiepyti. Tačiau jei populiacijoje gerokai padaugėtų neskiepytų žmonių, kokios nors užkrečiamos ligos pavojus taptų labai realus.

Net tose šalyse, kur puiki sveikatos priežiūra, kartais dar pasitaiko įvairių ligų protrūkių. Dar visai neseniai Italijoje siautė tymai, Olandijoje – poliomielitas, Didžiojoje Britanijoje – kokliušas. Kaimyninėje Baltarusijoje dar esama difterijos, kai kur Rusijoje aptinkama stabligė.

Medikų teigimu, kol pasaulyje yra pavojingos užkrečiamos ligos sukėlėjas, tol svarbu skiepytis. Pavyzdžiui, nuo raupų nustota skiepyti tik 1980-aisiais, kai PSO paskelbė, kad šios ligos neliko nė viename planetos kampelyje. Lietuvoje šiuo metu nelikę ir poliomielito bei difterijos užkrato. Tačiau šios ligos dar gali bet kada sugrįžti, nes aptinkamos gana artimose šalyse.

Ligos

Kuo pavojingos minėtos ligos? Gydytoja J.Barzdenytė aiškina, kad, pavyzdžiui, difterija yra labai pavojinga mažiems vaikams. Nuo itin smarkaus viduriavimo jie greit praranda didumą organizmo skysčių ir gali mirti.

Hepatitu A užsikrečiama dėl higienos nepaisymo, o hepatitu B – per kraujo kontaktą. Taigi juo susirgti rizikuoja ne tik narkomanai, bet ir grožio salonų ar odontologų pacientai, jei tik bus panaudotas nesterilus įrankis. Vaikas, jei jo burnoje bus net menka žaizdelė, gali užsikrėsti A ir B hepatito formomis atsikandęs sergančio draugo sumuštinio.

Stablige galima susirgti, pavyzdžiui, įsidūrus koją nešvaria vinimi.

Itin skaudžios poliomielito pasekmės – juo persirgę žmonės dažnai atsiduria invalido vežimėlyje, nevaldo kojų, rankų ar vienos kojos, rankos, vaikams gali nustoti normaliai augti kuri nors galūnė.

Kas yra vakcina?

Vienos infekcinės ligos plinta oru lašeliniu būdu, kitos per kraujo kontaktą. „Tačiau jokios ligos gyvo sukėlėjo neįmanoma gauti su vakcina ir susirgti liga, nuo kurios skiepijama”, – tvirtina gydytoja J.Barzdenytė. Vakcinos nuolat tobulinamos. Jas gaminant naudojami natūralūs mikroorganizmai, kurie nekenksmingi padaromi įvairiomis cheminėmis medžiagomis, ir taip ligos sukėlėjai tampa nepavojingi. Sušvirkštus tokią vakciną į organizmą ima gamintis apsauginės medžiagos, antikūnai, ir žmogus įgyja imunitetą tai ligai.

Galima tik vakcinos sąveika su organizmu: gali parausti dūrio vieta, po kai kurių skiepų kiek pakilti kūno temperatūra. J.Barzdenytė sako, kad per visą gydytojos praktiką jai dar nėra tekę susidurti su atveju, kad nuo skiepų kiltų kokių nors komplikacijų. Šiuolaikinėmis vakcinomis vienu kartu (t.y. vienu dūriu) galima paskiepyti net nuo 5-6 ligų.

Skiepai – ne visam gyvenimui

„Dažnai žmonės dar nežino, kad norint visiškai apsisaugoti nuo susirgimo skiepytis reiktų kas dešimt metų”, – sako gydytoja J.Barzdenytė. Ir iškart priduria, kad jei nuo kurios minėtos ligos žmogus bent kartą yra skiepytas, tikimybė užsikrėsti labai sumažėja, o jei ir susergama – daug lengvesne ligos forma. Po dviejų skiepijimų tikimybė susirgti tampa itin maža.

Prieš vykstant į tolimesnes keliones taip pat pravartu pasidomėti, ar nereikia pasiskiepyti nuo kitoms platumoms būdingų ligų. Patikimos kelionių agentūros paprastai nurodo šią informaciją. Gydytoja pataria tai daryti ne vėliau kaip prieš mėnesį iki kelionės, galima skiepais pasirūpinti ir prieš pusmetį.

Abejojantiems ar prieš skiepus nusiteikusiems piliečiams medikė pataria tiesiog pasidomėti ligų, nuo kurių skiepijama, istorija, išsiaiškinti, kuo jos pavojingos, kaip jomis užsikrečiama ir kokios gali būti susirgimų pasekmės. Ir tik tada apsispręsti, ar patikėti savo vaikus natūralios atrankos dėsniams.

Šiuo metu valstybė garantuoja nemokamą vaikų skiepijamą nuo šių ligų:

tuberkuliozės, hepatito, difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito bei Heamophilus influenzae bakterijos (ji sukelia įvairias ligas, pavyzdžiui, plaučių uždegimą); taip pat nuo raudonukės, epideminio parotito (kiaulytės), tymų.

Mokamai galima skiepytis nuo gripo, vėjaraupių, rotaviruso.