Gali būti, kad šalies komercinius bankus, investicijų valdymo ir draudimo bendroves prižiūrės viena galinga kontrolės institucija. Tokios superžinybos kūrimo idėjai netrūksta ir šalininkų, ir priešininkų.
Seime valdybos nutarimu darbą pradėjo komisija, kurios tikslas -išsiaiškinti, ar reikia į vieną žinybą sujungti Lietuvos banką, Vertybinių popierių komisiją (VPK) ir Draudimo priežiūros komisiją (DPK).
Be šių trijų institucijų atstovų, į komisiją įtraukti Finansų ministerijos, Vyriausybės ir Prezidentūros atstovai. Jai vadovauja Seimo narė Etela Karpickienė.
Ar verta kurti vieną galingą kontrolės tarnybą, bendro sutarimo dar nėra. Aiškų norą pakliūti po tokios superžinybos sparneliu deklaruoja tik VPK. Draudimo rinką prižiūrinti DPK linkusi neskubėti, kol kas aiškios nuomonės neturi ir Lietuvos bankas.
Finansų rinkos vienijasi
Idėja sujungti šias tris priežiūros žinybas nėra nauja – dar prieš keletą metų tokią mintį pasiūlė Valstybės kontrolės auditoriai. Pernai, sukvietęs finansų rinkų prižiūrėtojus, apie tai užsiminė ir prezidentas Valdas Adamkus.
„Bankai virsta vis daugiau sričių apimančiomis finansinėmis grupėmis, vienijančiomis ne tik tradicinę, bet ir investicinę bankininkystę. Jos siūlo gyvybės draudimo ir kitus sudėtingus hibridinius finansinius produktus. Taigi finansinės grupės turi būti prižiūrimos kaip vienetas, kad būtų lengviau stebėti jų veiklos riziką”, – LŽ sakė buvęs premjero patarėjas finansų klausimais Virginijus Poderys, minėtoje komisijoje atstovavęs Vyriausybei.
Patys finansų rinkų dalyviai pripažįsta, kad viena kontrolės institucija būtų gera išeitis, nes dabar yra daug painiavos. Finansų analitikų asociacijos prezidentas (FAA) Mindaugas Vaičiulis sakė, kad komercinius bankus prižiūri Lietuvos bankas, tačiau bankų finansų maklerių tarnybos privalo atsiskaityti ir VPK, o bankų antrinės draudimo bendrovės – ir DPK. Ydinga ekspertas vadina pensijų fondų priežiūrą – dalį fondų stebi VPK, dalį – DPK.
Visa apimančios finansų rinkų kontrolės institucijos veikia daugelyje aplinkinių šalių, o prabangą išlaikyti kelias tokias organizacijas sau leidžia tik turtingos, senas finansų rinkų tradicijas turinčios Vakarų Europos šalys.
Požiūriai nesutampa
Ar Lietuvai išties reikia vienos finansų sektoriaus kontrolės, kol kas nesutariama. Tik vienintelė VPK yra išreiškusi aiškų norą vienytis.
Šios vertybinių popierių rinką prižiūrinčios žinybos pirmininkė Vilija Nausėdaitė sakė, kad jungtis verčia ne tik vis sudėtingesni finansų produktai, bet ir ne pati geriausia VPK būklė. Jos teigimu, VPK yra vienintelė priežiūros institucija ES, visiškai išlaikoma iš valstybės biudžeto. Dėl nepakankamo finansavimo VPK nesugeba išlaikyti geriausių specialistų, kuriuos noriai samdo solidžius atlyginimus galintys pasiūlyti bankai, investicijų valdymo bendrovės.
Kokia ateityje turėtų būti finansų įstaigų kontrolė, kol kas aptakiai kalba ir Lietuvos bankas. „Kiekviena šalis pasirenka modelį, koks jai atrodo tinkamiausias. Kol kas dar sunku pasakyti, koks modelis labiausiai tiktų Lietuvai”, – LŽ sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas.
Didelio noro kurti bendrą kontrolės žinybą nerodo ir DPK. „Kol kas problemų nėra, todėl skubotų sprendimų daryti nereikėtų”, – apie superinstitucijos būtinybę kalbėjo DPK pirmininkas Mindaugas Šalčius.
Pasak jo, negalima sakyti, kad finansinės paslaugos panašėja. „Mūsų finansų sektoriai yra specifiniai – skirtingai išsivystę. Bankai turi jau gana senas tradicijas, o vertybinių popierių ir draudimo rinkos dar nėra taip išplėtotos. Be to, bankų sektorius yra reikšmingesnis – egzistuoja grėsmė, kad draudimas ir vertybiniai popieriai bus užgožti”, – nuogąstavo Šalčius.
Pasiūlymai įvairūs
Nors aiškios nuomonės, ar Lietuvai reikia bendros finansų rinkos kontrolės, dar nėra, LŽ kalbinti specialistai jau kalba, kaip tokia bendra institucija turėtų atrodyti. Vienas iš siūlymų – sujungti tik DPK ir VPK. Kitas – šias dvi komisijas prijungti prie Lietuvos banko. Neatmetama ir dar viena idėja: atskirti nuo Lietuvos banko kredito įstaigų priežiūros padalinį ir sujungti jį su DPK ir VPK.
Itin svarbu bus išsiaiškinti, kas ir kaip finansuotų naująją kontrolės žinybą. VPK pirmininkė Nausėdaitė leido aiškiai suprasti, kad už priežiūrą turi susimokėti rinkos dalyviai. FAA prezidentas Vaičiulis pasisako tik už finansavimą valstybės biudžeto lėšomis.
Be to, neaišku, kam nauja institucija būtų pavaldi. Dabar Lietuvos bankas veikia savarankiškai, o VPK atsakinga Seimui. Abiejų šių institucijų vadovus skiria Seimas prezidento teikimu. Tuo metu DPK yra atskaitinga Vyriausybei.
Ekspertai sako, kad visa finansų priežiūra turi būti suvienodinta, o geriausia, kad ji būtų atskirta nuo Vyriausybės – taip būtų galima išvengti politikų spaudimo.
Kaip blogas pavyzdys minimas buvusio DPK vadovo Edvino Vasilio-Vasiliausko atleidimas iš pareigų. Daugiau nei prieš metus jį atleido tuometinis premjeras Algirdas Brazauskas, kai kilo skandalas dėl nedidelės draudimo bendrovės „Ingo Baltic” žlugimo.