Gyvybės draudimas kelia klausimų

Specialistams nerimą kelia itin sparčiai populiarėjantis investicinis draudimas – žmonės susigundo žadama investicijų grąža ir neatkreipia dėmesio, kad pagrindinė šio draudimo paskirtis yra pagalba nelaimės atveju

Draudimo priežiūros komisija (DPK) prognozuoja, kad pernai daugiau nei dvigubai padidėjęs gyvybės draudimo rinkoje sudarytų sutarčių skaičius šiemet didės dar apie 12 proc, o investicinis gyvybės draudimas šoktels gerokai aukščiau visos draudimo rinkos.

„Galimybė gauti didelę grąžą žmonėms yra daug skanesnis saldainis, nei tiesiog apsidrausti. Pagrindinė produkto funkcija atsiduria antrame plane ir kelia šiokių tokių nesusipratimų”, – sakė „Sampo Life Lietuva” vadovas Rytis Ambrazevičius.

DPK atkreipia dėmesį, kad gyventojams vertėtų nepamiršti skirtumų tarp gyvybės draudimo rūšių. Mat gyvybės draudimo pagrindinė paskirtis ne investuoti ir gauti investicijų grąžą, o pagalba nelaimės atveju, užsitikrinti šeimos finansinį stabilumą.

„Rinkdamiesi investicinį draudimą žmonės nelabai suvokia, kad visa atsakomybė tenka jiems, o ne draudimo įmonei, kurios vienintelė pareiga investuoti ten, kur pasirinko klientas. Kai rinkos kyla, nepatenkintų nėra, bet kai jos krinta, nuostoliai atitenka draudėjams”, – teigė DPK narė Irmina Judickaitė.

Neskiria rūšių

Yra dvi pagrindinės gyvybės draudimo rūšys – tradicinis kaupiamasis ir kaupiamasis investicinis. Sudarant kaupiamojo draudimo sutartį yra nustatomos fiksuotos palūkanos – draudikai siūlo iki 3,5-4 proc. metines palūkanas. Pagal galiojančius įstatymus, draudikai įmokas gali investuoti į Vyriausybės vertybinius popierius, bankų depozitus ir tik iki 20 proc. į nekilnojamąjį turtą bei akcijas. Pasibaigus numatytam laikotarpiui išmokama sutarta suma. Draudžiantis šiuo draudimu, investavimo riziką prisiima draudimo bendrovės.

DPK ir finansų patarėjai pastebi, kad daugiausia nesusipratimų kyla dėl investicinio gyvybės draudimo. Šios rūšies draudimo sutartyje nenustatomos fiksuotos palūkanos ar suma, kurią žmogus pasiims. Be to, jis pats renkasi pinigų investavimo kryptį ir proporcijas, o sukaupta suma priklauso nuo to, kaip pelningai jam sekėsi investuoti.

Investicinis draudimas – gana naujas produktas, tačiau pernai jau sudarė 74,2 proc. visų gyvybės draudimo sutarčių. Draudikams šis draudimas yra parankesnis dėl mažesnių apribojimų ir didesnių investavimo galimybių, tad bendrovės jį aktyviai reklamuoja.

„Šio produkto galimybės iš tiesų yra puikios, bet jei žmogus lieka vienas su šita problema, jis nesugeba tvarkytis. Įsitikinome, kad žmonės paprastai neseka nei finansų rinkos, nei kas vyksta su jų pinigais. Sutartys ilgalaikės, o draudikas ar tarpininkas negali 10-20 metų prižiūrėti žmogaus. Ir žmogus sutrinka, jei juo nesidomima”, – sakė bendrovės „Vilniaus finansiniai patarėjai” vadovė Rasa Mažrimienė.

Poreikiai neatitinka pasirinkimo

Kita problema, pasak Judickaitės, ta, jog draudimo produktai sutapatinami su taupymo produktais. „Investuoti dabar populiaru, madinga, visi nori gerų palūkanų, geros grąžos. Tą galima pasiekti ir per gyvybės draudimo programas. Tačiau susiduriame su tuo, kad žmonės menkai gaudosi, neatsirenka produkto pagal konkrečius poreikius. Galbūt juos blogai konsultuoja bendrovėse”, – teigė Mažrimienė.

Anot Judickaitės, iškyla dar viena problema, kai gyvybės draudimas tapatinamas su kaupimo produktais – draudžiamasi pernelyg mažoms sumoms. „Pasiėmę iš banko šimtus tūkstančių litų siekiančią paskolą, žmonės gyvybę draudžiasi 30 tūkst. litų suma. Mat gyvybės draudimą pasirinko kaip kaupiamąjį produktą, o rizikos apskritai neįvertino. Šitaip draudimas neatliks savo funkcijos”, – sakė Judickaitė.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , .

1 atsiliepimas į "Gyvybės draudimas kelia klausimų"

  1. Ona

    Veltui sūris-pelėkautuose. Kas to nežino

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.