Bliūkšta įtarimai, esą Neringos vandenvalos projektui skirtuose sklypuose bus pradėtos komercinės statybos
Klaipėdos apskrities viršininko administracijos veiksmus formuojant vandenvalos projektui reikalingus sklypus Kuršių nerijos nacionaliniame parke (KNPP) tyrusi komisija nustatė, kad nė vieno iš jų paskirtis pakeista nebuvo.
Klaipėdos apygardos prokuratūra Klaipėdos apskrities viršininko Vytauto Rinkevičiaus prašė pateikti informaciją, kaip dėl statybų Kuršių nerijoje buvo ginamas viešasis interesas. Paaiškinti, kodėl valstybinės reikšmės miškų plotas buvo apkarpytas 44 hektarais, Rinkevičiaus prašė ir Seimo Antikorupcijos komisija.
Atmeta kaltinimus
Rinkevičius kaltinimus atmeta ir tvirtina, kad iš valstybinės reikšmės miškų nebuvo išbrauktas nė vienas naujas sklypas: „Tik praplėstos jau seniau suformuotų sklypų ribos. To reikėjo siekiant užtikrinti sanitarinę apsaugos zoną”. Apskrities viršininko teigimu, visa painiava dėl 8 sklypų užvirė dėl to, kad valstybinių miškų schema patvirtinta, kai jie jau buvo suformuoti.
2004 metais Klaipėdos apskrities viršininko administracija pagal parengtus detaliuosius planus pasirašė 3 nuomos ir 5 panaudos sutartis dėl minėtų sklypų. Viena nuomos sutartis buvo pasirašyta su bendrove „Neringos vanduo”, kiti sklypai perduoti naudoti Neringos savivaldybei.
„Tačiau po pusantrų metų, 2005-aisiais, buvo patvirtinta valstybinių miškų schema. Neapsižiūrėję, kad Neringos miško teritorijoje yra įregistruoti tie 8 sklypai, miškininkai ant jų „užpiešė” valstybinius miškus, – pasakojo Rinkevičius. – Siūlysime KNNP direkcijai ir Neringos savivaldybei kreiptis į Miškų departamentą, kad miškų schema būtų pakoreguota, nes minėti sklypai buvo paimti visuomenės reikmėms.” Rinkevičius tikino, jog kalbos, esą vandentvarkos projektui skirtuose sklypuose bus pradėtos komercinės statybos – iš piršto laužtos.
Stinga kompetencijos?
KNNP direktorė Aurelija Stancikienė tvirtina, kad Klaipėdos apskrities viršininkas klysta, nes ne viską žino. „Paskirtį galima pakeisti, tačiau laikantis visų įstatymų. Iš Valstybinės reikšmės miškų registro išbraukti kokį nors sklypą apskrities viršininkas neturi įgaliojimų. Pirmiausia reikia kreiptis į Vyriausybę, kuriai ir suteikta tokia teisė,” – įsitikinusi ji.
Beje, visų ginčijamų sklypų detalieji planai yra suderinti ir su ankstesniąja KNNP direkcija, ir su Klaipėdos aplinkos apsaugos departamentu.
Rinkevičius teigė esąs nustebintas Stancikienės darbo metodų, esą ji pirmiausia kelia triukšmą spaudoje, o tik tuomet kreipiasi į apskrities administraciją prašydama informacijos.
Todėl apskrities viršininkas jau kreipėsi į aplinkos ministrą Arūną Kundrotą siekdamas išsiaiškinti, ar KNNP direktorė kompetentinga eiti savo pareigas.
Remia Europa
Įgyvendinant geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo Neringoje projektą kiekvienoje kurorto gyvenvietėje turi būti pastatyti modernūs nuotekų valymo įrenginiai.
„Atlikus visus numatytus darbus neringiškiams tieksime Lietuvos standartus atitinkantį geriamąjį vandenį, – sakė bendrovės „Neringos vanduo” direktorius Ričardas Gubinas. – Šiuo metu Neringoje išgaunamo vandens kokybė – blogiausia visoje šalyje. Be to, nuotekos į Kuršių marias išleidžiamos beveik neišvalytos.”
Įgyvendinant projektą, kurio vertė 10,15 mln. eurų (35,02 mln. litų), visose trijose Neringos vandenvietėse Nidoje, Preiloje ir Juodkrantėje bus įrengtos vienos moderniausių vandens valymo sistemų Europoje – išgaunamas vanduo bus valomas membraninės ultrafiltracijos būdu.
Pinigų projektui įgyvendinti skyrė Europos Sąjunga per ISPA fondą (47 proc.), Finansų ministerija – per valstybės investicijų programą (45 proc.) ir Neringos savivaldybė (8 proc.).