Savivaldybių tarybose moterų padaugės tik vienu procentu. Po pastarųjų rinkimų paaiškėjo, kad dailiosios lyties atstovėms teko kiek daugiau nei penktadalis visų mandatų. Daugiausia jų iškovota sostinėje, nors varžytis su vyrais labiausiai sekėsi Vilniaus rajono kandidatėms.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys byloja, kad per savivaldos rinkimus į vietos valdžią buvo išrinkti 1167 vyrai (78 proc.) ir 337 moterys (22 proc.). Tokie skaičiai skelbiami neįtraukus duomenų iš dviejų apygardų, kuriose numatomi pakartotiniai rinkimai. Palyginti su 2002 metų savivaldybių tarybų rinkimais, moterų skaičius savivaldybių tarybose padidės tik vienu procentu.
Balandžio mėnesį savo kadenciją baigiančiose šalies savivaldybių tarybose dirbo 326 moterys. Vietos valdžios vairą turėjo 3 merės ir 10 vicemerių, 9 moterys vadovavo savivaldybių administracijoms.
Sostinėje – 12 moterų
Daugiausia moterų į vietos valdžią pateko Vilniuje – iš 51 tarybos nario mandato joms atiteko 12. Vienuolika dailiosios lyties atstovių dirbs Vilniaus rajono taryboje, po dešimt – Kauno miesto ir Lazdijų rajono tarybose.
Po devynias moteris pateko į Akmenės rajono ir Druskininkų savivaldybes, po aštuonias – į Biržų, Šalčininkų, Šilalės rajonų, Visagino ir Šiaulių miesto savivaldybes, po septynias – į Klaipėdos miesto, Mažeikių, Pasvalio, Skuodo, Telšių, Varėnos rajono, Neringos tarybas.
Procentine išraiška daugiausia moterų bus Vilniaus (41 proc.), Lazdijų (40 proc.), Akmenės (36 proc.) rajonų ir Druskininkų (36 proc.) tarybose.
Mažiausiai moterų dirbs Kelmės rajono ir Kalvarijos tarybose – atitinkamai viena ir dvi. Molėtų, Alytaus, Prienų, Raseinių, Šakių ir Utenos rajonų savivaldybėse posėdžiaus po tris tarybos nares.
Populiariausios – konservatorės
Daugiausia dailiosios lyties atstovių į vietos valdžią pateko kandidatuodamos Tėvynės sąjungos (TS, konservatorių) sąrašuose – net 74 (iš viso konservatoriai laimėjo 254 mandatus). 61 kandidatė (298) mandatą laimėjo socialdemokratų, 38 (129) – liberaldemokratų, 34 (143) – liberalcentristų, 26 (81) – „darbiečių”, 25 (112) – valstiečių liaudininkų, 22 (73) – krikščionių demokratų, po 17 – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (33) ir socialliberalų (70) sąrašuose.
Tiesa, prognozuojama, kad moterų skaičius savivaldybių tarybose gali šiek tiek didėti, kai savo mandatų nuspręs atsisakyti rinkimuose dalyvavę parlamentarai arba savivaldybėms pavaldžių įstaigų vadovai, kuriems būti vietos tarybų nariais draudžia įstatymas.
Padėtų kvotos
Iš visų Lietuvos politinių partijų vieninteliai socialdemokratai savo partijos statute yra įteisinę nuostatą, kad visuose renkamuose organuose ir kandidatų sąrašuose ne mažiau kaip vienas trečdalis vietų turi tekti kitos lyties atstovams (jei moterų būtų dauguma, reikėtų žiūrėti, kad vyrų būtų ne mažiau kaip trečdalis).
Pasak premjero patarėjos socialinės politikos klausimais, socialinių mokslų daktarės, socialdemokratės Giedrės Purvaneckienės, Lietuvoje kvotų įtvirtinimas sudarant rinkimų sąrašus mažai pasiteisina dėl to, kad visuomenė yra labai atšiauri moterims, ypač dalyvaujančioms politikoje. „Tačiau nemanau, kad mūsų partija kvotavimo atsisakys. Tai yra senas socialistų internacionalo principas”, – sakė Purvaneckienė.
Paklausta, ar nevertėtų ir Lietuvoje tokias rinkimų proporcijas įteisinti įstatymais, Purvaneckienė pripažino, kad tai duotų, be jokios abejonės, didžiausią efektą. „Tačiau nesulauktų visuomenės pritarimo. Jei įstatymas daugeliui atrodo neteisingas, neverta ir bandyti”, – pabrėžė socialdemokratė.
Iš Europos valstybių vienodas lyčių atstovavimo principas rinkimuose įstatymais įteisintas dviejose šalyse: Prancūzijoje ir Belgijoje.
Daugės, bet lėtai
Pagal moterų skaičių valdžioje pasaulyje pirmauja Ruanda – 48,8 procento. Europoje aiškiai lyderiauja Skandinavijos šalys: Švedija, kur valdžioje yra 47,3 proc. moterų, Suomija – 38 proc., Norvegija – 37,9 proc., Danija – 36,9 procento.
Lietuva, kurios įvairiose valdžios institucijose yra apie 22 proc. moterų, tarp pasaulio valstybių užima 38 vietą (tai nėra labai tikslu, nes panašų procentą turi kelios valstybės).
Nė vienos moters valdžioje nėra Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Solomonų salose, Saudo Arabijoje, Katare, Bahreine bei dar keliose valstybėse.
Per 2004-ųjų Seimo rinkimus į parlamentą buvo išrinkta 22 proc. moterų – daugiausia per visus nepriklausomybės metus. Tais pačiais metais rinkdami Europos Parlamento narius mūsų tautiečiai balsus atidavė už penkias moteris (iš viso buvo išrinkta 13 europarlamentarų).
Purvaneckienė mano, kad artimiausiais metais moterų valdžioje sparčiai tikrai nedaugės, Europos Parlamente gali ir sumažėti. Daugiau moterų gali atsirasti tik rajonų, mažesnių miestų valdžioje. „Ten žmonės pažįsta tuos, kuriuos renka. Tik bėda, kad vyrai rajonuose ne itin noriai moteris įsileidžia į sąrašus, stengiasi patys užimti pirmąsias vietas”, – sakė ji.