Gimdos kaklelio vėžys – viena dažniausių Lietuvos moterų mirties priežasčių. Pirmą vietą ji užleidžia tik krūties vėžiui. Deja, net liūdna statistika nepriverčia moterų nei jų sveikata besirūpinančių gydytojų skirti daugiau dėmesio šios ligos prevencijai.
Statistika byloja, jog Lietuva tarp ES šalių pagal moterų sergamumą ir mirtingumą nuo šios ligos – lyderė.
Gimdos kaklelio vėžiu Lietuvoje kasdien suserga 1-2 moterys. Kas antra moteris nuo šios ligos miršta. Sergančiųjų gimdos kaklelio vėžiu amžius nuolat jaunėja.
Lietuvos Vėžio registro centro duomenimis, 2005-aisiais Lietuvoje diagnozuoti 504 nauji susirgimų gimdos kaklelio vėžiu atvejai; nuo šios ligos mirė 209 moterys.
Susirgimų ir mirčių skaičius Klaipėdos apskrityje buvo šiek tiek mažesnis už respublikinį vidurkį, tačiau šios ligos rodikliai vis dar išlieka aukšti: 100 tūkst. gyventojų tenka 22 susirgimų atvejai ir 16 mirties atvejų.
Mažai dėmesio
Nepaisant kasmet didėjančio susirgimų skaičiaus, manoma, kad dėmesio šiai ligai skiriama per mažai.
Ir ne todėl, kad susirgimų sparčiai daugėja – „dramatiško” daugėjimo nėra. Dėmesio reikia tam, kad moterys sužinotų, jog nuo šio vėžio galima apsisaugoti. Tai specialiai šiai problemai organizuotoje spaudos konferencijoje pabrėžė ginekologai Virginijus Diržauskas bei medicinos mokslų daktaras Vytautas Klimas.
Deja, situacija esanti tokia, kad ne tik Lietuvos gyventojai, bet net ir gydytojai menkai išmano apie gimdos kaklelio vėžio atsiradimo priežastis, respublikinę patikros programą, leidžiančią reprodukcinio amžiaus moterims veltui atlikti vadinamąjį Pap testą, bei atsiradusią galimybę nuo šios ligos pasiskiepyti.
Priežastis – papilomos virusas
Visuomenės apklausų duomenys rodo, jog net 78 proc. Lietuvos gyventojų nežino, jog gimdos kaklelio vėžį sukelia žmogaus papilomos virusas (ŽPV).
V. Klimo nuomone, to nežino ir kai kurie gydytojai, net onkologai.
Jo pateiktais duomenimis, ŽPV yra apie 200 atmainų. Žmoguje – ant odos ir gleivinėje – parazituoja apie 100 tipų. Dauguma tipų nesukelia jokių simptomų, yra nekenksmingi ir patys išnyksta.
Apie 30 ŽPV tipų pažeidžia lytinių organų sritį. Kai kurie tipai esant palankioms sąlygoms, pvz., nusilpus imunitetui, gali sukelti gimdos kaklelio vėžį ar sąlygoti nenormalių ląstelių, kurios gali tapti vėžinėmis, atsiradimą. Kiti mažos onkogeninės rizikos tipai ŽPV tipai gali sukelti karpas ar kitus nevėžinius pokyčius.
„ŽPV virusais užsikrečia 70-80 proc. žmonių, tačiau didelei daliai, kurių imunitetas geras, virusas nesilaiko organizme ilgiau nei vienus dvejus metus ir pasišalina. Po kurio laiko virusas vėl gali patekti į organizmą, ir jei tada imunitetas bus nusilpęs, ir sukelti ikivėžinius pakitimus”, – pasakojo V. Klimas.
Gydytojas akcentuoja: diagnozavus vėžį, beveik visais atvejais randamas ŽPV, tačiau jo buvimas organizme nereiškia, kad išsivystys vėžys.
Žmonės, užsikrėtę ŽPV, gali nejausti jokių simptomų, todėl jie gali platinti virusus to nežinodami.
Dažniausiai ŽPV nustatoma atlikus Pap testą. Šis testas padeda nustatyti nenormalių gimdos kaklelio audinių ląstelių defektus iki jiems pereinant į priešvėžines ligas ar gimdos kaklelio vėžį.
Garantija – penkeri metai
Ne per seniausiai atsirado galimybė apsisaugoti nuo gimdos kaklelio vėžio skiepais. Vakcina „Silgard”, apsauganti nuo tų žmogaus papilomos viruso tipų, kurie sukelia gimdos kaklelio vėžį, 2006 m. prestižinės Klyvlendo klinikos (JAV) buvo pripažinta pažangiausia 2006 m. medicinos naujove.
Nuo 2006 m. pabaigos šia vakcina galima pasiskiepyti ir Lietuvoje.
Klinikinių tyrimų įrodyta, kad ši vakcina apsaugo nuo keturių ŽPV tipų, du iš kurių sukelia 70 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų, o kiti du – 90 proc. genitalijų karpų atvejų. Beje, kol kas žinoma, kad apsaugo penkeriems metams, tačiau tolesni tyrimai gali šį garantijos laiką pailginti.
Vakcina rekomenduojama skiepytis 9 – 26 metų mergaitėms, merginoms ir moterims. Skiepijama trimis vakcinos dozėmis. Antra dozė suleidžiama po dviejų, trečia – dar po keturių mėnesių.
Priešinasi naujovėms
UAB „Integrity PR” projektų vadovės Paulės Pupinytės duomenimis, vakcina, apsaugančia nuo gimdos kaklelio vėžio, Lietuvoje yra pasiskiepiję apie 300 moterų, Klaipėdoje – kiek daugiau nei 100.
Ne itin didelis norinčiųjų pasiskiepyti aktyvumas, mano gydytojai, gali būti susijęs su didele vakcinos kaina. Didmeninė vienos dozės kaina – 350 litų.
Kita priežastis, jų manymu, susijusi su perdėtu lietuvišku atsargumu bei įtarumu.
„Vakcinos efektyvumas – vos ne 100 proc., o gydytojams tai nauja informacija. Per nauja, kad ją greit suvirškintų”, – stebėjosi V. Klimas.
V. Diržauskas sakė susiduriąs su tuo, jog net daugelis jo kolegų į naujoves žiūri skeptiškai, nors jokių argumentų nepateikia. Toks pačių gydytojų nepasitikėjimas priešiškumą naujovėms skleidžia ir tarp pacientų.
„Jei kitose valstybėse gydytojas reikštų nepasitikėjimą be jokių argumentų, jam būtų atimta licencija. Pas mus pasėja abejonę ir už tai neatsako”, – piktinosi V. Diržauskas.
Ginekologai atkreipė dėmesį, kad vis daugiau pasaulio valstybių įtraukia skiepus nuo gimdos kaklelio vėžio į privalomų skiepų sąrašą ir arba išlaidas kompensuoja.
Patikra pasyvi
Nuo 2004 metų vidurio Lietuvoje vykdoma nacionalinė patikros dėl gimdos kaklelio vėžio programa taip pat „buksuoja”. Visuomenės apklausa parodė, kad apie šiuos gimdos kaklelio citologinius tyrimus žino tik mažiau nei pusė moterų.
Nemokamai išsitirti dėl gimdos kaklelio vėžio kasmet gali kiekviena 30-60 metų moteris. Tam ji turi kreiptis į šeimos gydytoją ar ginekologą, kad būtų atliktas Pap testas, padedantis laiku aptikti priešvėžinius pakitimus.
Kodėl gydytojai nepasiūlo pacientėms pasitikrinti? V. Diržausko manymu, gali būti, jog net gydytojai apie šią valstybės finansuojamą programą nėra girdėję.
V. Klimas mano, jog tai lemia ir begalinis gydytojų užimtumas visokių popierių pildymu, kada nelieka laiko pacientui. Menką suinteresuotumą gali lemti ir maži šių paslaugų įkainiai.
Ankstyvas gimdos kaklelio piktybinių navikų diagnozavimas 2005 m. Klaipėdos apskrityje nežymiai viršijo Respublikos vidurkį ir siekė 68,2 proc. visų nustatytų vėžio atvejų. Kretingoje ir Klaipėdoje ankstyvos stadijos diagnozuotų vėžio atvejų skaičius procentiškai viršijo Respublikos vidurkį, o Skuodas nuo jo perpus atsiliko.