Po vasario speigų ūmai atšilę orai sparčiai budina gamtą. Nors miškuose dar daug sniego ir kovo mėnuo net neįpusėjo, pietuose žiemoję paukščiai jau masiškai grįžta į gimtinę.
Kai kurie sparnuočiai net nebuvo išskridę. Šią žiemą Lietuvoje buvo galima pamatyti strazdų, liepsnelių, erškėtžvirblių ir kitokių rūšių paukščių, kurie artėjant šalčiams paprastai palikdavo mūsų šalį, tačiau šiemet pasiliko, nes žiema vėlavo. Dauguma jų vasario šalčių tikriausiai neatlaikė. Bet tai, kaip sako Juodkrantės aplinkos tyrimų laboratorijos vedėjas Vytautas Pareigis, natūrali gamtos atranka.
Nerijoje – pirmiausia
„Nuo pat pirmų kovo dienų masiškai lekia varnėnai, dirviniai vieversiai. Jau kasdien girdėti ir ligučių – miško vieversių – čirenimas. Neriją užplūdę juodieji strazdai, tarp jų pasitaiko ir vienas kitas amalinis strazdas bei strazdas giesmininkas. Jau gausu kovų ir kitokių varninių paukščių, taip pat kirų, dančiasnapių”, – vardijo parskrendančių paukščių rūšis Pareigis.
Šis gamtininkas vienas pirmųjų Lietuvoje mato grįžtančius sparnuočius, mat daugeliui jų Kuršių nerija yra pirmas žemės lopinėlis gimtinėje.
Ypač nudžiugo Pareigis išvydęs būrelį pušinių sniegenų. Šie Šiaurės paukščiai į Lietuvą užklysta labai retai. „Tik trečią kartą savo gyvenime mačiau pušinių sniegenų”, – prisipažino daug metų paukščius tyrinėjantis ir žiedais ženklinantis ornitologas.
Juodkrantė garsėja kormoranais – čia esančioje jų kolonijoje pernai perėjo 2700 kormoranų porų. Pasak Pareigio, kol kas šių paukščių grįžo tik keliolika, jų kaimynų garnių parlėkė gerokai daugiau. „Tačiau dar diena kita, ir kormoranų armija bus turbūt ne mažesnė negu praėjusiais metais”, – sakė Pareigis.
Pasipylė lyg iš maišo
Jau skamba nuo paukščių balsų ir Žuvinto ežeras bei jo apylinkės. „Kai pasipylė, tai lyg kas maišą būtų atrišęs: tą pačią dieną ir varnėnai, ir vieversiai, įkandin jų pilkosios žąsys, gulbės parskrido”, – stebėjosi Žuvinto valstybinio rezervato direktorius Arūnas Pranaitis.
Varnėnų Lietuvoje jau nebėra tiek daug, kaip prieš kelias dešimtis metų, tačiau Žuvinto ežero nendrynuose jų – šimtai. Šių paukščių švilpčiojimus papildo pempių ir gervių klyksmai. Laukuose jau matyti pievinių kalviukų, už dienos kitos turėtų pasirodyti perkūno oželiai.
Tik kielių Žuvinte dar neregėti, o sakoma, kad jos parlekia vienos pirmųjų ir ledus išspardo. „Jau būtų laikas joms pasirodyti. Žuvinto ledas netvirtas ir nestoras, ežero pakraščiuose atšutęs – kielės nesunkiai jį per keletą dienų įveiktų”, – juokavo rezervato vadovas Pranaitis.
Dabar tuose pakraščiuose tyvuliuojančiame vandenyje zuja gulbės, žąsys – laukia, kada pagaliau neliks ledo ir jos galės pasiskirstyti teritorijas bei pradėti perėti.
Ornitologų nuomone, tikimybė, jog grįžtantys sparnuočiai parneš paukščių gripą, labai maža. „Pastaroji žiema buvo nešalta visoje Europoje ir tolimesniuose kraštuose, tad paukščiai nepavargo, neišseko. Stiprus organizmas atsilaiko prieš ligas”, – aiškino gamtininkas Pranaitis.