Žmogaus ligos ir psichologinės jų prielaidos

Tuo, kad egzistuoja ryšys tarp žmogaus psichologinių ypatumų ir jo somatinių ligų, niekas neabejoja. Suprantama, šios sąsajos nėra vienareikšmės ir į elementarias schemas nesudedamos, tačiau jų analizė gali vaisingai prisidėti prie tradicinės medicinos gydymo būdų. Mokslininkai, atliekantys tyrimus psichosomatikos srityje, šį priežasčių ir padarinių sąrašą nuolat papildo.

Bet kuri liga signalizuoja, kad sistema, jungianti žmogaus protą, kūną ir emocijas, yra pažeista. Kitaip tariant, mes imame sirgti tuomet, kai saviapgaulės būdu slopiname savo jausmus. Pavyzdžiui, ne baimės jausmas skatina kurią nors ligą, o vidinis draudimas jausti baimę.

Čia pateiktame sąraše prie kai kurių ligų priskiriami keli psichologinių ypatumų variantai. Tai reiškia, kad skirtingų tyrėjų duomenys (arba terminai) skiriasi.

ABSCESAS (pūlinys). Nerimastingos mintys apie nuoskaudas, ignoravimą ir kerštą.

ADENOIDAI. Vaikas jaučiasi nepageidaujamas.

ALERGIJA. 1) Ko jūs negalite pakęsti? Savo pajėgumo neigimas.

2) Protestas, kurio neturite galimybės išreikšti.

ANEMIJA. Džiaugsmo deficitas. Gyvenimo baimė. Įsitikinimas savo pažeidžiamumu atima gyvenimo džiaugsmą.

APATIJA. Pasipriešinimas jausmams, slopinimas. Baimė.

ARTERIJOS. Problemos dėl arterijų – nemokėjimas džiaugtis gyvenimu.

ARTRITAS. 1) Žmogus jaučiasi nemylimas. Kritika, nuoskauda.

2) Negalite pasakyti „ne“ ir kaltinate kitus išnaudojimu. Jums būtina išmokti sakyti „ne“, kai tai yra būtina.

3) Jūs visada pasirengęs atakuoti, tačiau slopinate šį troškimą. Jausmų išraiška stipriai kontroliuojama.

ASTMA. 1) Nesugebate kvėpuoti savo naudai. Jaučiatės prislėgtas. Stengiatės sulaikyti raudą. Jaučiate gyvenimo baimę. Nenorite būti čia.

2) Manote neturįs teisės kvėpuoti pats. Vaikai astmatikai – tai dažniausiai jautrios sąžinės vaikai. Jie už viską prisiima kaltę.

3) Astma kyla, kai šeimoje slopinami meilės jausmai, draudžiama verkti. Vaikas bijo gyvenimo.

4) Astmatikai išreiškia daugiau negatyvių emocijų, greičiau supyksta, įsižeidžia, slepia įniršį ir keršto troškimą.

5) Astmą, problemas dėl plaučių sukelia nemokėjimas (arba nenoras) gyventi savarankiškai, taip pat gyvenimo erdvės trūkumas. Astma, karštligiškai sulaikydama iš išorės plūstančius oro gūsius, liudija baimę atsiverti, būti nuoširdžiam ir priimti gyvenimo siūlomas naujoves. Pasitikėjimas žmonėmis yra svarbus prichologinis veiksnys, padedantis sveikti.

ATEROSKLEROZĖ. Pasipriešinimas. Įtampa. Užsispyrimas. Atsisakymas matyti gera.

BRONCHITAS. Neurotinė atmosfera šeimoje. Ginčai ir riksmai. Maža tylos.

CISTA. Jūs nuolat galvojate apie patirtas skriaudas.

DANTŲ LIGOS. 1) Ilgai užsitęsęs neryžtingumas. Nesugebėjimas analizuoti idėjų ir priimti sprendimus. Prarastas sugebėjimas pasitikint savo jėgomis pasinerti į gyvenimą.

2) Baimė.

3) Troškimų nepatvarumas, abejonės dėl pasirinkto tikslo, įsitikinimas, jog gyvenimo sunkumai – ne jūsų jėgoms.

DIABETAS. 1) Neišsipildžiusių lūkesčių ilgesys. Didelis kontrolės poreikis. Sielvartas. Jausmas, kad neliko nieko malonaus.

2) Diabetą skatina poreikis kontroliuoti, liūdesys, taip pat negalėjimas priimti meilės. Diabetikas nepakenčia prisirišimo ir meilės, nors jų trokšta. Jis nesąmoningai atmeta meilę, nepaisant to, kad giliausiose širdies kertėse jaučia stiprų jos poreikį. Konfliktuodamas su savimi, nepriimdamas savęs, jis negali priimti meilės iš kitų. Vidinis dvasinis susitaikymas, atsivėrimas meilei – sveikimo pradžia.

GALVOS SKAUSMAI. 1) Žema savivertė. Savikritika. Baimė. Galvos skausmai kyla, kai žmogus jaučiasi menkas, nevisavertis. Atleiskite sau, ir jūsų galvos skausmas praeis.

2) Galvos skausmai dažnai kyla dėl nemokėjimo pasipriešinti stresams. Žmogus, kuris skundžiasi nuolatiniais galvos skausmais, yra kupinas psichologinių bei fizinių varžtų ir įtampos. Įprasta jo nervų sistemos būklė – visuomet būti ties savo galimybių riba. Ir tuomet pirmasis gresiančios ligos simptomas būna galvos skausmas. Todėl gydytojai, dirbantys su tokiais pacientais, pirmiausiai juos moko atsipalaiduoti.

GASTRITAS. 1) Per ilgai užsitęsęs neapibrėžtumas. Pasmerktumo jausmas.

2) Susierzinimas.

GERKLĖS LIGOS. 1) Negalėjimas išsilieti. Jūs susilaikote nuo šiurkščių žodžių.

2) Nurytas pyktis. Nesugebate už save pakovoti. Kūrybinė krizė. Nenoras keistis. Gerklės problemos kyla iš jausmo, jog mes „neturime teisės“, ir iš nevisavertiškumo pojūčio. Skaudama gerklė – tai visuomet susierzinimas. Jeigu jus apniko ir kiti peršalimo simptomai, tai, be susierzinimo, dar esate ir sumišę, sutrikę.

3) Gerklė yra tokia organizmo vieta, kurioje sukoncentruota visa mūsų kūrybinė energija. Kai mes priešinamės permainoms, pirmiausiai pajaučiame gerklės bėdas.

HEMOROJUS. Baimė ko nors nesuspėti. Pyktis ant praeities. Išsiskyrimo baimė. Slegiantys jausmai. Nesugebate atsikratyti susikaupusių problemų, nuoskaudų ir emocijų.

HIPERTONIJA. 1) Simbolizuoja žmogaus savikliovą.

2) Nerimas, nekantravimas, įtarumas ir rizika susirgti hipertonine liga – labai susiję.

3) Tempiant per didelę naštą, dirbant be atokvėpio dėl poreikio pateisinti aplinkinių lūkesčius, išlikti reikšmingam ir gerbiamam, išstumiami tikrieji, giluminiai, jausmai ir poreikiai. Tai sukelia atitinkamą vidinę įtampą. Hipertonikui patartina liautis rūpintis kitų žmokių nuomone ir pradėti mokytis pirmiausiai atsižvelgti į savo paties poreikius ir tikruosius troškimus.

4) Neišreikšta emocija, giliai paslėpta, pamažu ardo kūną. Pacientai, kurie skundžiasi aukštu kraujo spaudimu, savo viduje yra suveržę stiprias emocijas – pyktį, priešiškumą ir įtūžį.

5) Prie hipertonijos gali atvesti situacijos, kuriose žmogus neturi galimybės sėkmingai siekti kitų žmonių pripažinimo, saviraiškos procese yra netekęs pasitenkinimo jausmo. Hipertonija rizikuoja susirgti žmogus, kuris yra nuolat slopinamas arba ignoruojamas, nuolat jaučia nepasitenkinimą savimi. Šis nepasitenkinimas, nerandantis durų į išorę, verčia žmogų kasdien vis iš naujo nuryti apmaudą.

6) Nuolat kovoti pasirengę hipertonikai turi polinkį į kraujotakos sistemos disfunkciją. Jie užgniaužia savo neprielankumą kitų atžvilgiu, nes nori likti mylimi. Priešiškos emocijos kunkuliuoja, tačiau neprasiveržia. Jaunystėje buvę peštukai, vėliau šie žmonės pastebėjo, jog savo kerštingumu žmones atstumia, todėl pradėjo slopinti savo emocijas.

HIPOTONIJA (žemas spaudimas). Liūdesys.

INFEKCINĖS LIGOS. SILPNAS IMUNITETAS. 1) Irzlumas, pyktis, apmaudas. Sielvartas.

2) Ligos paleidimo mechanizmai – susierzinimas, pyktis, apmaudas. Bet kuri infekcija rodo nepašalintą dvasinę nesantaiką. Silpnas organizmo pasipriešinimas susijęs su dvasinės pusiausvyros pažeidimu.

INKSTŲ LIGOS. 1) Kritika, nusivylimas, nesėkmės. Gėda. Reakcija kaip mažo vaiko.

2) Baimė.

3) Problemas dėl inkstų skatina smerkimas, nusivylimas, kritiškumas kitų atžvilgiu. Žmogui rodosi, kad jį nori apgauti ir apkaltinti.

INKSTŲ AKMENYS. 1) Susikaupę neištirpusio pykčio krislai.

2) Širdyje slepiamas pyktis.

IMPOTENCIJA. 1) Baimė pasirodyti menkaverčiam.

2) Seksualinė įtampa, kaltės jausmas. Socialiniai įsitikinimai. Pyktis partnerio atžvilgiu. Motinos baimė.

3) Baimė būti apkaltintam nevyriškumu, savigrauža sukelia impotenciją ir lyties organų ligas.

IŠSĖTINĖ SKLEROZĖ. Mąstymo kietumas, žiaurumas, geležinė valia, lankstumo nebuvimas. Baimė.

KEPENŲ LIGOS. Kepenys yra primityvių emocijų – įniršio, baimės, neapykantos – saugykla. 1) Pasipriešinimas permainoms.

2) Nuolatiniai nusiskundimai, priekabumas.

3) Neišreikštas skriaudos jausmas.

KOLIKA (pilvo organų diegliai). Susierzinimas, nekantrumas, nepasitenkinimas aplinka.

KOLITAS (storosios žarnos uždegimas). Nepasitikėjimas. Baimė ką nors išleisti iš rankų. Nepatikimumas.

MIGRENA. Neapykanta prievartai. Pasipriešinimas gyvenimo tėkmei. Seksualinio pobūdžio baimės. Migreną kenčia žmonės, trokštantys būti tobuli, taip pat tie, kurie sukaupė daug nepasitenkinimo.

MOTERIŠKOS LIGOS. 1) Savęs atstūmimas. Moteriškumo principo atsisakymas.

2) Įsitikinimas, kad viskas, kas susiję su genitalijomis, nuodėminga ir nešvaru.

NEMIGA. 1) Baimė. Nepasitikėjimas gyvenimo procesais. Kaltės jausmas.

2) Žmogus bėga nuo gyvenimo, atsisako pripažinti šešėlines jo puses.

ODOS LIGOS. Nerimas. Baimė. Dvasinės praeities nuosėdos. Pavojaus jausmas, baimė būti nuskriaustam. Nenoras prisiimti atsakomybę už savo paties jausmus.

PADIDĖJĘS KRAUJO SPAUDIMAS. Neišspręstos įsisenėjusios emocinės problemos.

PER MAŽAS KRAUJO SPAUDIMAS. Meilės deficitas vaikystėje. Paralyžiuojantis nusiteikimas: „Vis tiek nepavyks“.

PERŠALIMAS. Per daug įvykių vienu metu. Sąmyšis, chaosas. Smulkios nuoskaudos.

PLAUČIŲ LIGOS. 1) Depresija. Liūdesys. Baimė priimti gyvenimą. Jūs manote, jog nenusipelnėte gyventi visu pajėgumu.

2) Plaučiai – tai sugebėjimas imti ir duoti gyvenimą. Plaučių bėdos dažniausiai randasi iš nenoro ar baimės gyventi visavertiškai arba iš minties, kad neturime tam teisės. (Beje, daug rūkantys žmonės dažniausiai slepiasi po kauke: jie slepia savo nevisavertiškumo jausmą ir neigia gyvenimo džiaugsmą.)

PODAGRA. Poreikis dominuoti. Nekantrumas, pyktis.

REUMATIZMAS. 1) Savo pažeižiamumo jausmas.

2) Liga, atsirandanti dėl nuolatinio savęs ir kitų kritikavimo. Perfekcionizmas.

RĖMUO. 1) Baimė.

2) Rėmuo, skrandžio sulčių perteklius, liudija išstumtą agresyvumą. Problemos sprendimas psichosomatiškai pasireiškia nuslopintos agresijos transformacija į aktyvaus santykio į gyvenimo aplinkybes veiksmą.

SKRANDŽIO LIGOS (gastritas, opos). Naujovių baimė. Nesugebėjimas prisitaikyti prie naujos gyvenimo situacijos.

2) Skrandis jautriai reaguoja į mūsų problemas, baimes, neapykantą, agresyvumą. Šių jausmų nuslopinimas, nenoras jų pripažinti, bandymas ignoruoti ir „pamiršti“, užuot įsisąmoninus, įprasminus ir išsprendus, gali tapti įvairių skrandžio veiklos sutrikimų priežastimi.

3) Skrandžio funkcijos sutrinka žmonėms, kurie drovisi priimti pagalbą ir meilę iš kitų žmonių, drovisi į ką nors remtis. Kitais atvejais konfliktas pasireiškia kaltės jausmu, kylančiu dėl noro ką nors atimti iš kito jėga. Priežastis, paaiškinanti, kodėl skrandžio funkcijos tokios pažeidžiamos esant panašiam vidiniam konfliktui, yra ta, kad valgymas yra pirmasis konkretus recepcinio-kaupiamojo noro patenkinimas. Vaiko mintyse troškimai būti mylimam ir pamaitintam – labai susiję. Jeigu ir brandžiame amžiuje noras sulaukti pagalbos iš kito sukelia gėdą arba drovumą, – o tai dažnas reiškinys visuomenėje, kurioje vertinama nepriklausomybė, – šis noras randa regresyvų patenkinimą padidindamas trauką ryti maistą. Ši trauka stimuliuoja skrandžio sekreciją, o chroniškas sekrecijos padidėjimas individui, turinčiam tokį polinkį, gali sukelti opą.

STUBURO IŠKRYPIMAS. Baimė ir bandymai sulaikyti sena. Nepasitikėjimas gyvenimu. Asmenybės vientisumo, aiškių įsitikinimų nebuvimas.

SLOGA. Pagalbos prašymas. Vidinis verksmas. Savęs nuvertinimas.

ŠIRDIES LIGOS. 1) Įsisenėjusios emocinės problemos. Džiaugsmo deficitas. Šiurkštumas. Įtampa.

2) Širdis simbolizuoja meilę, o kraujas – džiaugsmą. Kai šių dalykų gyvenime trūksta, širdis tarsi susitraukia, tampa šalta – kraujas ima tekėti lėčiau, žmogus linksta į anemiją, kraujagyslių sklerozę, infarktą.

2) Protas reikalauja poilsio.

3) Vienatvės ir baimės jausmas. „Aš turiu per daug trūkumų. Aš per mažai nuveikiau. Aš niekada šito nepasieksiu.“

4) Į emocinius sukrėtimus širdis reaguoja keisdama ritmą. Širdies ritmo sutrikimai – tai nedėmesingumas savo jausmams. Žmogus, manantis, jog nėra vertas meilės, netikintis meilės galimybe arba draudžiantis sau išreikšti meilę kitiems, labai rizikuoja susirgti širdies-kraujagyslių ligomis.

5) Ambicingi darbomanai priskiriami A tipo asmenybėms. Nustatyta, kad jie linkę į stresus, padidėjusį kraujo spaudimą ir širdies ligas.

6) Neadekvačiai didelės pretenzijos.

TULŽIES AKMENLIGĖ. 1) Sielvartas. Sunkios mintys. Puikybė.

2) Pesimizmas. Žmogus visur mato vien bloga.

UŽDEGIMO PROCESAI. Baimė. Įniršis. Įsiaudrinusi sąmonė. Sąlygos, prie kurių esate priverstas prisitaikyti, jums sukelia pyktį ir nusivylimą.

VAGINITAS. Pyktis ant partnerio. Kaltės jausmas dėl seksualinių priežasčių. Saviplaka. Įsitikinimas, kad moterys bejėgės prieš vyriškąją lytį.

VENŲ IŠSIPLĖTIMAS. Žmogus yra jam nepakenčiamoje padėtyje. Emocinės perkrovos, priespauda darbe ir nepasitenkinimas esama padėtimi.

VIDURIŲ UŽKIETĖJIMAS. Nenoras skirtis su pasenusiomis mintimis. Įstrigimas praeityje. Kandumas.

2) Užkietėjimas liudija susikaupusių jausmų, su kuriais žmogus negali arba nenori skirtis, perviršį. Nėra vietos naujiems jausmams.

VĖŽYS. 1) Širdyje laikomos senos nuoskaudos. Stiprėjantis neprielankumo jausmas.

2) Jūs puoselėjate senas nuoskaudas ir sukrėtimus. Stiprėjanti sąžinės graužatis.

3) Gili žaizda. Sena skriauda. Didelė paslaptis arba sielvartas neduoda ramybės. Negalite atsikratyti neapykantos jausmo.

4) Vėžys – liga, kurią skatina didžiulė nuoskauda. Ji ardo kūną. Vaikystėje nutinka kai kas, kas sugriauna tikėjimą gyvenimu. Šis įvykis niekuomet nepasimiršta, ir žmogus gyvena nuolat gailėdamas savęs. Jam sunku palaikyti ilgalaikius rimtus santykius. Tokio žmogaus gyvenimą sudaro niekada nesibaigiantys nusivylimai. Beviltiškumo ir išeities nebuvo jausmas ima viršų, jis kaltina kitus dėl savo paties problemų.

5) Žmonės, sergantys vėžiu, yra labai savikritiški.

6) Vadinamasis asmenybės tipas S – patikimi žmonės, sugebantys įveikti visus sunkumus, išvengiantys konfliktinių situacijų savo jausmų nuslopinimo sąskaita. Šie žmonės, tyrimų duomenimis, turi didesnį vėžio rizikos faktorių.

7) Onkologiniai ligoniai dažniau nei kiti priklauso tam tipui žmonių, kurie aplinkinių interesus iškelia aukščiau už savuosius. Jiems sunku realizuoti savo emocinius poreikius nejaučiant dėl to kaltės.

ŽARNYNO PROBLEMOS. Baimė nusikratyti to, kas seniai atgyventa.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Psichologija su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.