Kovo 1 dieną juridinį statusą įgijusio Lietuvos jūrininkų registro mechanizmą dar reikia derinti.
Būtų idealu, jeigu jis veiktų taip, kad būtų įmanoma akimirksniu sužinoti, kur konkrečiu momentu yra kiekvienas iš beveik 18 tūkstančių Lietuvos jūrininkų: atostogauja krante ar jūroje. Jeigu jūroje, kokiu laivu plaukia, kokiai laivybos kompanijai jis priklauso, kiek truks kontraktas ir kita.
Akivaizdu, kad Lietuvos saugios laivybos administracijos jūrininkų diplomavimo tarnybai, kuri administruoja Lietuvos jūrininkų registrą, iš pradžių bus gana sunku sekti nuolatinį jūrininkų judėjimą iš vienos laivybos kompanijos į kitą, iš vienos šalies laivyno į kitos.
Tačiau dar sunkiau tai padaryti tų jūrininkų, kurie dirba užsienio laivyne ir nemoka alimentų savo vaikų išlaikymui, buvusioms žmonoms. Žinia apie įsigaliojusį Lietuvos jūrininkų registrą joms suteikė bent nedidelės vilties: gal pagaliau pasibaigs jų kančios ir žeminantis žaidimas detektyvais?
Ieškoti žema
Tai išties žema: klausinėti pažįstamų, ieškoti, šniukštinėti, ar buvęs vyras dar plaukia į jūrą, gal pradėjo eiti aukštesnes pareigas ir kiek dabar uždirba. Ir taip – ilgus metus, netgi kol vaikas tampa pilnametis.
Motinoms pačioms tenka rūpintis gauti teismo priteistus alimentus vaikui – 25 proc. tėvų jūrininkų pajamų. Teismo vykdytojai joms taip ir sako: pačios ieškokite, kur dabar dirba jūsų buvęs mieliausiasis ir kiek jis uždirba.
Kai Klaipėdoje dar tik pradėjo kurtis įdarbinimo kompanijos, tuomet ten nežinojo, kaip apsiginti nuo energingų buvusių savo klientų žmonų. Jos ateidavo į biurą, ant rašomųjų stalų pastatydavo savo mažus vaikelius ir pareikšdavo, jog neišeis, kol negaus pažymos, kad alimentininkas čia dirba ir uždirba. Praėjo gana daug laiko, kol moterys suprato, kad jų buvę vyrai čia nedirba, įdarbinimo kompanijos tik tarpininkauja, jūrininkus įdarbindamos užsienio laivybos kompanijose.
Reikia susitarti
Daugelyje įdarbinimo kompanijų patvirtino, kad buvusios jų klientų žmonos jau nebereiškia pretenzijų. Tačiau būta atvejų, kai jos arba jų advokatai, teismo vykdytojai tiesiogiai kreipdavosi į laivo savininką.
„Vakaruose labai neigiamai žiūrima į vyrus, kurie vengia mokėti alimentus savo vaikų išlaikymui. Žinome vieną mūsų jūrininko atvejį. Iš Lietuvos gavęs paklausimą apie jūrininko atlyginimą, laivo savininkas per kapitoną jam perdavė, kad jeigu nesusitvarkys savo šeimos reikalų, tolimesnio kontrakto gali nesitikėti. Jūrininkas sugebėjo užgesinti konfliktą su buvusia žmona”, – pasakojo kompanijos „Gretimybė” darbuotojai.
Pastaraisiais metais jūrininkai stengiasi taikiai susitarti su buvusiomis žmonomis dėl mėnesinės sumos vaikui išlaikyti ir savanoriškai, be priminimų jas moka. Tik dėl visa ko reikia pasirūpinti dokumentais, patvirtinančiais, jog pinigai sumokėti.
Saugokite čekius
Jūrininkas Sergejus Černikas, skirdamasis su žmona Irina, jai ir dukrai paliko butą Palangoje bei automobilį. Kaip jis tvirtina, vietoje alimentų – taip pasiūlė pati buvusi žmona. Tik šis žodinis susitarimas nebuvo įformintas dokumentu. Po penkerių metų buvusi žmona kreipėsi į teismą dėl alimentų išieškojimo.
„Tai įvyko 1994 metais, kai daugelis jūrininkų liko be darbo. Tačiau aš sugebėjau įsidarbinti sąžiningoje kompanijoje. Šeimininkas iškart perspėjo, kad jūrininkai negautų jokių vykdomųjų raštų, kitaip iškart atleis. Tada su Irina pavyko susitarti, kad geriau žvirblis rankoje, negu briedis lankoje, ir ji sutiko, kad kas mėnesį mokėčiau po 100 litų”, – pasakojo S.Černikas.
Visus metus jis tvarkingai mokėjo pinigus dukters išlaikymui. Su antrąja žmona dažnai pasiimdavo mergaitę į namus – ji ištisas savaites mielai gyvendavo pas juos, kartu važiuodavo atostogauti, visaip ją lepino, pirko drabužius. Žodžiu, buvo rūpestingas tėvas. Tai rodo ir į redakciją atneštos laimingos trijulės nuotraukos. Dukra jo naująją žmoną netgi vadino „mamyte”.
Tačiau buvusi žmona du kartus padavė jį į teismą, reikalaudama daugiau pinigų dukros išlaikymui.
„Paskutinį kartą ji tai padarė pernai liepą. Kiek ją pažįstu, manau, kad norėjo padaryti nemalonumų mano šeimai. Nes mano žmonai Loretai sekasi verslas ir ji nusipirko visureigį. Nes dukrai duodavau kišenpinigių – po 50-100 litų, kurių jai neperdavė.
Maža to: jos pastangomis jūsų laikraštyje buvau pavaizduotas tartum monstras, vengiantis mokėti alimentus. Tai skaudžiausia. Suprantama, nerinkau čekių už pirkinius dukrai – tai buvo dovanos. Tačiau visi mane pažįstantys žmonės patvirtins, kad nieko jai negailėjau, rūpinausi visus 16 metų”, – neslėpė skausmo jūrininkas.
Beje, Sergejus save vadina jau buvusiu jūrininku. Iš paskutinio reiso grįžo beveik prieš metus ir daugiau nenori plaukti į jūrą – dabar ir krante galima neblogai uždirbti. Tačiau teisme figūravo tūkstantis eurų per mėnesį – toks buvo jūreivio atlyginimas iki praėjusių metų balandžio. Teismas tuo remdamasis ir nusprendė padidinti alimentų sumą.
Sergejus Černikas aiškina, kad šį sprendimą apskundė ne todėl, kad gailėtų pinigų dukrai, – ji yra vienintelis jo vaikas. Tačiau alimentų išieškojimo byloje neteisingai suformuluota pati pretenzija, jau nekalbant apie ieškinio sumą: kodėl išieškojimo, jeigu jis tvarkingai mokėjo alimentus?
Pasak jo, teismo vykdytoja taip pat viršijo savo įgaliojimus, dar prieš įsigaliojant teismo sprendimui banke paprašiusi ne tik jo asmeninės sąskaitos, bet ir jo žmonos bei uošvės sąskaitų išrašo.
„Kad ir kaip ciniškai tai skambėtų, buvusiems kolegoms jūrininkams noriu patarti: mylėdami vaikus ir būdami jiems dosnūs, pasirūpinkite tai patvirtinančiais dokumentais. Neišmeskite pirkinių čekių, kelionės bilietų, rinkite raštelius. Tada niekam nepavyks jus paversti pabaisa”, – iš savo istorijos pasimokė S.Černikas.