Neringos miškų sklypai – visuomenės poreikiams

Neringoje neprasidėjo antrasis naujų nelegalių statybų vajus, tikina Klaipėdos apskrities vadovai.

Apskrities viršininkas Vytautas Rinkevičius vakar pateikė darbo grupės, kuri tyrė situaciją dėl Neringos miesto valstybinės reikšmės miškuose esančių dalies sklypų žemės naudojimo paskirties keitimo, išvadas.

Pasak jo, jokių pažeidimų nebuvo padaryta, tik reikėtų pakoreguoti kai kuriuos formalumus.

Asmeninės nuoskaudos

Žinia, naujas skandalas Neringoje kilo dėl miškų teritorijoje detaliaisiais planais patvirtintų 8 sklypų.

V. Rinkevičiaus žiniomis, Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direktorė Aurelija Stancikienė „užsiundė“ ant apskrities viršininko Seimo Antikorupcijos komisiją.

Pastarosios pirmininkas Rimantas Jonas Dagys paprašė premjero Gedimino Kirkilo, kad šis įvertintų V. Rinkevičiaus veiklą ir priimtų atitinkamus veiksmus. Mat neva dėl apskrities vadovo priimto neteisėto sprendimo buvo pakeista pagrindinė tikslinė miškų ūkio žemės naudojimo paskirtis ir valstybinės reikšmės miškuose suformuoti kitos paskirties žemės sklypai Kuršių nerijoje.

„Keistas šitoks bendravimo būdas, kai sureikšminamos bet kokios problemos. Matyt, A. Stancikienė jaučia asmeninę nuoskaudą dėl to, kad Klaipėdos apskritis pripažino, jog jos motinai priklausančiose buitinėse patalpose Nidoje atlikti remonto darbai buvo neteisėti“, – sakė V. Rinkevičius.

Ant sklypų „užpiešė“ miškus

Apskrities viršininkas aiškino, kad visa painiava dėl 8 sklypų užvirė dėl to, kad valstybinė miškų schema buvo patvirtinta po to, kai jau buvo suformuoti šie sklypai.

Pasak jo, 2000-aisiais aplinkos ministro įsakymu atlikta Vandentvarkos studija, kurioje numatyta, kaip Neringoje turi būti tvarkomi vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo klausimai. Tuomet ir buvo atlikti šeši detalieji ir vienas specialusis planas, kuriais numatyti žemės sklypai, kur bus plečiamos vandenvietės.

Pabrėžiama, kad daugelis sklypų miškų teritorijose nebuvo naujai suformuoti, o tik praplėsta jau esamų vandenviečių teritorija. Sklypų vietas parinko studiją rengę Aplinkos ministerijos specialistai.

Detalieji planai, be kita ko, buvo suderinti ir su KNNP direkcija.

2004 metais Klaipėdos apskrities viršininko administracija pagal parengtus detaliuosius planus pasirašė 3 nuomos ir 5 panaudos sutartis dėl minėtų sklypų. Viena nuomos sutartis buvo pasirašyta su bendrove „Neringos vanduo“, kiti sklypai perduoti naudoti Neringos savivaldybės tarybai.

„Tačiau po pusantrų metų, 2005-aisiais, buvo patvirtinta valstybinių miškų schema. Miškininkai, neapsižiūrėję, kad Neringos miško teritorijoje yra įregistruoti tie 8 sklypai, ant jų „užpiešė“ valstybinius miškus. Beje, panaši situacija buvo ir su Palangos miškais“, – pasakojo V. Rinkevičius.

Pasiteiravus, negi miškų schema nebuvo derinta su apskrities administracija, V. Rinkevičius buvo lakoniškas: „Turbūt buvo derinta. Tuomet nedirbau ir negaliu atsakyti. Bet reikės išsiaiškinti“.

Miškų schemą reikia koreguoti

Anot jo, kadangi kontrolę vykdo valstybiniai miškų pareigūnai, KNNP direkcijos prerogatyva ir buvo pasirūpinti, kad miško schema nesidubliuotų su jau įregistruotais sklypais, skirtais vandentvarkai.

„Dabar siūlysime direkcijai ir Neringos savivaldybei kreiptis į Miškų departamentą, kad miškų schema būtų pakoreguota, nes minėti sklypai buvo paimti visuomenės poreikiams“, – teigė apskrities viršininkas.

Be kita ko, pastebėta, kad miškų schema Neringoje parengta labai netiksliai – pagal ją, kai kur miškas neva tęsiasi per pusę gatvės ar namo. Dėl to į Aplinkos ministeriją jau kreipėsi ir Neringos savivaldybė.

Nelegalių statybų negalės būti

„Kalbos, kad vandentvarkai skirtuose sklypuose prasidės nelegalios statybos – iš piršto laužtos. Detaliuoju planu yra apibrėžtas bei suformuotas žemės pobūdis, o kitų statinių nei nurodytieji ten negali būti“, – tikino V. Rinkevičius.

Iš viso minėti 8 sklypai užima per 43 hektarus teritorijos. Tiek daug žemės vandentvarkos įrenginiams esą reikia dėl to, kad apie juos turi būti nubrėžtos griežtos sanitarinės zonos.

Beje, kai kuriuose iš tų sklypų jau stovi gana patraukliai ir šiuolaikiškai atrodantys pastatai. Tačiau Klaipėdos apskrities specialistai užtikrino, kad tai – ne naujos statybos, o dar sovietmečiu statyti, tik dabar restauruoti pastatai.

„Ne paslaptis, kad dabar Neringoje į Kuršių marias išmetame nevalytą vandenį. Kitaip tariant, į UNESCO objektą leidžiame fekalijas. Ir kvailam aišku, kad vandenvalos įrenginiai Neringai yra būtini, o mieste jų nėra kur įrengti. Todėl keista, kai žmonės staiga atsibunda ir sako: „Nereikia kanalizacijos, geriau mylėdami gamtą, darykime „tai“ po krūmais“. Toks keistas gamtos mylėjimas prives prie to, kad greitai reikės ardyti kelius, kurie buvo nutiesti niokojant unikalią Kuršių nerijos gamtą“, – ironizavo V. Rinkevičius.

„Kreipsiuosi į aplinkos ministrą, kad jis išsiaiškintų A. Stancikienės kompetenciją eiti jai skirtas pareigas“, – į kontrpuolimą perėjo jis.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Statyba su žyma , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.