Mūsų valstybei nebenaudinga barstyti savo žmogiškuosius ir finansinius resursus, todėl derybų būdų reikėtų išvesti karius iš Irako ir visą dėmesį sutelkti taikos palaikymo misijai Afganistane.
Taip interviu „Vakarų ekspresui” teigė buvęs Seimo NATO reikalų komisijos pirmininkas, parlamentaras Vaclavas Stankevičius, kuris kartu su mūsų valstybės politikais vasarį dalyvavo oficialiame vizite JAV bei susitiko su šios valstybės vadovais.
Taikos palaikymo misija Irake nėra NATO misija, tačiau daug šalių siunčia savo karius. Kodėl?
Prisiminkime, kad po Irako užkariavimo buvo sukurta antiteroristinė koalicija. Irakas savo laiku buvo grėsmė visam demokratiniam pasauliui, todėl buvo priimtas sprendimas padėti JAV ir Didžiajai Britanijai stabilizuoti užkariautą valstybę.
Lietuva dalyvauja tik pokarinėje fazėje, taikos palaikymo misijoje. Mano manymu, Lietuvai reikėtų kalbėtis su savo sąjungininkais, nes per tą laikotarpį, kai išsiuntėme savo karinius kontingentus į Iraką, atsirado keletas aplinkybių, verčiančių koncentruoti jėgas Afganistane.
Iš Irako traukiasi danai ir britai, su kuriais tarnauja lietuviai – bus priversti trauktis ir Lietuvos kariai?
Ne automatiškai, nes danus ir britus pakeis kitų valstybių kariai. Visgi ir mūsų sąjungininkams, ir Lietuvai, ir Afganistanui būtų geriau, jei mes koncentruotumėme savo pajėgas, galimybes, finansinius resursus būtent Afganistano Goro provincijoje, kurią kontroliuoja mūsų valstybės karinis kontingentas. Nei estams, nei latviams tokia atsakomybė nepatikėta. Misija Afganistane – NATO misija, vykstanti didelėje teritorijoje, tad yra kur pasireikšti.
Tačiau aš nepritariu krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui, kuris su nieko nesuderinęs pozicijų pradėjo viešai teigti, kad Lietuva išveda savo karius iš Irako. Ministras prezidentą Valdą Adamkų pastatė į nepatogią situaciją, nes Valstybės gynybos tarybai, priimančiai sprendimus, vadovauja pastarasis. J. Olekas veikė nekorektiškai. Kuklintis nereikia, tačiau reikia derinti pozicijas.
Nuolat kalbama, kad taikdariai Iraką paliks tuomet, kai patys irakiečiai išmoks savo valstybėje tvarkytis – ar šis laikas jau atėjo?
Sunku pasakyti, ar jie pasiruošę, bet stebint Iraką daugelį metų sudėtinga įsivaizduoti, kad irakiečius reikia mokinti, kaip palaikyti tvarką ir tvarkytis. Irakas buvo labai stipriai militarizuotas, kovota su Iranu, Kuveitu. Ne čia pagrindinė priežastis.
Kai kurie politikai ir diplomatai teigia, kad nėra kitos išeities, tik kovoti. Tai klaidinga pozicija. Reikia daugiau diplomatijos ne tik iš JAV pusės. Būtina ženkliai išplėsti derybų ratą, įtraukiant kaimynines arabiškas, Europos Sąjungos valstybes. Tai nebuvo padaryta.
Kartu su V. Adamkumi, delegacija, susitikote su JAV vadovais. Kokia jų pozicija dėl pačių ir dėl mūsų dalyvavimo misijoje Irake?
Irako klausimas paliestas visuose susitikimuose. Įdomu tai, kad demokratai aršiai viešai kritikuoja JAV vadovą, respublikoną Džordžą V. Bušą, o mums, užsieniečiams aiškina, kad jie supranta sunkią savo situaciją, bet laikosi nuosaikios pozicijos. Jie net tarpusavyje ginčijasi.
Lietuva buvo giriama. Kalbantis su mumis jie bando tikrinti mūsų nuomonę dėl Irako ir ieškoti kitų sprendimo būdų.
Kokia buvo V. Adamkaus pozicija?
Pirmiausiai Dž. V. Bušas ir V. Adamkus susitiko kaip seni draugai, pokalbis buvo labai šiltas. V. Adamkus neaštrino situacijos, tai buvo super diplomatiškas pokalbis.
Mūsų prezidentas nuolat pabrėždavo, kad Lietuvai nėra lengva vadovauti misijai Afganistane, Goro provincijoje. Tai sunki finansinė našta, tačiau esame NATO valstybė ir turime įsipareigojimų. Labai domėtasi, kokie yra JAV planai Irako klausimu.
Jūsų manymu, ar Lietuva nesilaiko pataikūniškos pozicijos JAV atžvilgiu?
Mūsų prezidentas JAV buvo priimtas visais aukščiausiais lygiais, tačiau jis ir derėjosi. Pataikūniškumo nebuvo. V. Adamkus nuolat primindavo, kad mes rizikuojame, patys turime pakelti pragyvenimo lygį savo valstybėje, bet vadovaujame labai brangiai atsieinančiai misijai Afganistane.
Tiesa, pataikauja kai kurie Lietuvos diplomatai, ministrai, kurie bijo pasakyti mūsų nuomonę.
Dabar sprendimus reikia priimti Valstybės gynybos taryboje. Seimas Vyriausybei, prezidentui suteikė įgaliojimus disponuoti kariniais kontingentais Persijos įlankoje ir Afganistane iki 2007 metų pabaigos.
Karių išvedimo sprendimas negali būti priimtas per dieną ar dvi, nes reikia išsaugoti valstybės, kaip patikimos sąjungininkės, įvaizdį. Būtina nuolat diskutuoti, kelti klausimą ir derėtis su sąjungininkais. Staigių judesių negali būti. Tad tikėtina, kad dar vienas būrys į Iraką dar vyks, bet jis gali būti paskutinis.