Panagrinėkime iš pirmo žvilgsnio nereikšmingą, o iš tiesų labai įdomų KET pakeitimą: „152. Reikia sukti taip, kad įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtą ir išvažiuodama iš jos transporto priemonė neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje. Jeigu sukti leidžiama keliomis eilėmis, vairuotojas privalo sukti taip, kad nekliudytų sukančiajam gretima eile.”
Pakeitimas labai nedidelis – pirmame sakinyje vietoj žodžių „įvažiuodama į kelių sankirtą” įrašyti žodžiai „įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtą”. Kitaip tariant, faktiškai yra sugrąžinta anksčiau buvusi ir nuo 1994 metų beveik visą dešimtmetį galiojusi formuluotė. Visa, kas nauja, tai – užmiršta sena? Turbūt ne visai taip, – greičiau tai galėtume vadinti klaidos ištaisymu.
Mat KET buvo ir yra dvi su šiuo reikalavimu susijusios sąvokos. Tai „sankryža” ir „važiuojamųjų dalių sankirta”.
Teritorijos ribos ir dydis
Kas yra „kelių sankirta”, KET apibrėžta nėra ir nebuvo, todėl teoriškai nebuvo aišku, kas yra ta kelių sankirta. Kadangi buvo minimas ne važiuojamųjų dalių, o kelių susikirtimas (sankirta), žiūrint grynai lingvistiškai, buvo galima manyti, kad kelių sankirta yra sankryžos sinonimas. Dabar šiame punkte vėl vartojama važiuojamųjų dalių sankirtos sąvoka. Kodėl šios sąvokos („sankryža” ar „važiuojamųjų dalių sankirta”) yra svarbios ir ypač svarbios šiame KET punkte? Todėl, kad nuo šių sąvokų priklauso teritorijos, kurioje draudžiama atsidurti priešpriešinio eismo juostoje, ribos ir dydis.
Sankryža ir sankirta
Kur yra sankryžos ribos, vadovaudamiesi KET vienareikšmiškai atsakyti negalime. Remdamiesi sankryžos apibrėžimu galime daryti tik prielaidą, kad sankryžos plotas yra tokia teritorija, kurią riboja susikertančių kelių (įskaitant kelkraščius, šaligatvius, pėsčiųjų ir dviračių takus ir pan.) ribos. Vadinasi, sankryžos plotas dažniausiai turėtų būti didesnis už važiuojamųjų dalių sankirtos plotą ir labai priklausyti nuo susikertančių kelių pločio. O važiuojamųjų dalių sankirta – daug konkretesnis dalykas: „49. Važiuojamųjų dalių sankirta – plotas, kurį riboja linijos, įsivaizduojamos pratęsus susikertančių važiuojamųjų dalių kraštus (keliuose su skiriamąja juosta – išorinius važiuojamųjų dalių kraštus).”
Važiuojamosios dalies riba
Vadovaudamiesi šiuo apibrėžimu važiuojamųjų dalių sankirtos ribas, ypač nesudėtingose sankryžose, galime nustatyti nesunkiai. Vadinasi, dabar vairuotojams lengviau orientuotis manevruojant sankryžose. Pavyzdžiui, sukant į kairę ir išvažiuojant iš važiuojamųjų dalių sankirtos nesunku nustatyti ir pastebėti tą važiuojamosios dalies ribą, už kurios draudžiama atsidurti priešpriešinio eismo juostoje. Lengviau turėtų būti ir teisėsaugos institucijoms tiriant eismo nelaimių priežastis bei nustatant KET pažeidimus.