Vargu ar yra kita „kontroliuojanti organizacija”, kurios darbo rodikliai būtų tokie rezultatyvūs. Valstybinės kelių transporto inspekcijos (VKTI) pareigūnai, apibendrinę praėjusiais metais keliuose sustabdytų sunkiasvorių mašinų patikrinimo rezultatus, konstatavo niūrią tiesą – kas antras vairuotojas ignoruoja vieną ar kitą transporto veiklos taisyklių nuostatą.
Vis dėlto populiariausias pažeidimas yra darbo ir poilsio režimo nepaisymas. Vilkikų vairuotojai nepaleidžia iš rankų vairo po 12 ar daugiau valandų, ilsisi vos po kelias valandas ir panašiai.
Išeitis – tachografai
Šiandien visuotinė kelių transporto tendencija tokia: visose šalyse nuolat daugėja automobilių ir rinkos dalyvių, didėja keleivių ir krovinių vežimo keliais apimtis bei konkurencija tarp vežėjų. Įmonių, turinčių teisę gabenti krovinius tarptautiniais maršrutais, vien Lietuvoje per metus padaugėjo 18,2 proc. (dabar jų yra 2984). Vilkikų parkas per tą patį laikotarpį taip pat išsiplėtė daugiau kaip 18 proc. – iki 20 460.
Pasak VKTI vadovo Vidmanto Žukausko, sparčiai didėjant kelių transporto sektoriui tiek Europos Sąjungoje, tiek Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama kontrolei. Vienas svarbiausių pastarojo meto sprendimų – nuo 2006-ųjų gegužės 1 dienos visuose pirmą kartą pradedamuose eksploatuoti sunkvežimiuose ir autobusuose įrengti skaitmeninius tachografus. Tikimasi, jog ši sistema ir gerokai didesnė vairuotojų darbo bei poilsio laiko kontrolė pagerins jų socialines sąlygas, sustiprins eismo saugumą keliuose. Tai reglamentuojančiuose ES dokumentuose nurodoma, kad kiekviena valstybė narė kasmet intensyviau darytų patikrinimus.
Pernai buvo reikalaujama patikrinti ne mažiau kaip 1 proc. vairuotojų darbo dienų. Nuo 2008-ųjų šis skaičius bus didinamas mažiausiai iki 2 proc., nuo 2010-ųjų – iki 3 proc., o po 2012-ųjų – iki 4 procentų.
Reglamentas
Skaitmeninių tachografų naudojimą reglamentuojantys dokumentai įsigalios nuo šių metų balandžio 11-osios. Juose nurodoma maksimali vairavimo trukmė per dieną, per savaitę ir per dvi savaites paeiliui. Taip pat reikalaujama kas savaitę suteikti vairuotojui normalų poilsį.
VKTI viršininko pavaduotojas Darius Sadaunykas atkreipė dėmesį, kad kasdienis vairuotojo poilsis dėl jokių aplinkybių negali būti trumpesnis nei nepertraukiamas devynių valandų laikotarpis. Maksimali dienos vairavimo norma – taip pat 9 valandos. Du kartus per savaitę galima vairuoti 10 valandų, tačiau nevalia prie vilkiko vairo dirbti daugiau kaip 6 dienas iš eilės. Kasdienis vairuotojo poilsis turi būti 11 valandų. Tik 3 kartus per savaitę galima jo trukmę sutrumpinti iki 9 valandų.
Po 6 darbo dienų privalomas 45 valandų poilsis kas savaitę, bet tuo atveju, jeigu ilsimasi ne gyvenamojoje, o kitoje vietoje, naujasis reglamentas leidžia jį sutrumpinti iki 24 valandų. Po 4,5 val. vairavimo reikia daryti 45 minučių pertrauką. Pagal naująją tvarką šį laiką galima skirti į 2 dalis, tačiau viena jų turi būti ne trumpesnė negu 30 minučių.
Administracinių teisės pažeidimų kodekse vairuotojui, nepateikusiam vairavimo poilsio režimo dokumento – registracijos lapo arba vairuotojo kortelės duomenų – numatyta 100-200 litų bauda. Įmonių vadovams, kurie nesirūpina vairuotojų poilsio režimo apskaita, arba kai nustatoma, kad jų vairuotojai padarė daug režimo pažeidimų, skiriama 200-500 litų bauda.