Varėnos rajonas virsta sūrio gamintojų kraštu

Išskirtinius sūrius gaminantys varėniškiai vietos žmonėms siekia įrodyti, kad originalios idėjos gali tapti pragyvenimo šaltiniu

„Mažiausiai trijų kaimų žmonėms norime rasti naujas veiklos sritis, kurios trauktų į tuos kaimus miestiečius ir susidarytų sąlygos kaimo žmonėms pragyventi”, – apie Varėnos rajone pradedamą vykdyti teminį projektą „Kaimas” pasakojo Varėnos turizmo ir verslo informacijos centro direktorius Algirdas Juškevičius.

Pasak jo, viena perspektyvių veiklos sričių plėtojama Dargužių kaime – tai originalių sūrių gamyba. Čia sūrių gaminimo iniciatorius yra zootechnikas Valdas Kavaliauskas. Prieš keletą metų jis Prancūzijoje studijavo finansus ir įmonių valdymą, o studijoms lėšų užsidirbdavo vienoje Normandijos fermoje prižiūrėdamas bandą ožkų ir karvių. Ten išmoko ir sūrius gaminti. Grįžęs į Lietuvą Valdas su šeima įsikūrė Dargužių kaime.

Apsigyvenę Dargužiuose Kavaliauskai mėgino sudominti vietos gyventojus verslais. „Sakėme, turite karvutę, gaminkite sūrį, iš jo turėsite daugiau naudos negu atidavę į pieninę pieną”, – pasakojo Valdas. Tačiau greitai įsitikino, kad kalbos ir tėra kalbos, reikia patiems parodyti pavyzd, tad ir ėmėsi gaminti sūrius. Jis mano, kad paprastu sūriu, kokį galima nusipirkti parduotuvėje, jau nieko nenustebinsi, todėl reikia gaminti kokį išskirtinį.

„Įtikinti žmones, kad tai, ką jie daro yra nauja ir perspektyvu, gali tapti pragyvenimo šaltiniu, – sunkesnis darbas negu sūrius spausti”, – pritarė Varėnos savivaldybės meras Vidas Mikalauskas.

Valdas su žmona Rasa savo sodyboje jau yra surengęs Sekminių sūrių kermošių (pelėsinių ir tradicinių sūrių turgų), į jį sukvietė visus pažįstamus. Tikimasi, kad Sekminių sūrių kermošius (gegužės 26-ąją), ko gero, taps tradiciniu Dargužių kaimo renginiu, be to, kiekvieną trečią mėnesio savaitgalį Valdo ir Rasos sodyboje yra „Atvirų durų” dienos. Jų dalyviai gali įsitraukti į kasdieninę kaimo žmonių veiklą: prižiūrėti ir melžti karves, ožkas, padėti daryti sūrius.

Skaičiuojama, kad jau yra per šimtą nuolatinių sodybos draugų – sūrio valgytojų iš Vilniaus ir kitų vietovių. Jie yra ir pagrindiniai sūrio pirkėjai. Be to, įkurta sūrių gamintojų ir valgytojų asociacija „Viva Sol”.

„Tai, ką darome, nėra verslas. Mėginame užmegzti ryšį tarp kaimo ir miesto, kad miestietis pamatytų, iš ko ir kaip gaminamas produktas, kiek tam reikia pastangų. Svarbu, kad tarp miesto ir kaimo atsirastų solidarumas ar jo užuomazgos, kai žmonės dalijasi su tavimi savo patirtimi, o tu su jais savo. Nenoriu to vadinti verslu, – tai gyvenimo būdas”, – svarstė Kavaliauskas.

„Kai gamini ir gali parduoti, – tai jau verslas”, – prieštaravo meras. Jo manymu, Dargužių sūriai yra pavyzdys kitoms bendruomenėms, jog galima sugalvoti naujų veiklos sričių ir iš jų pragyventi.