Kaimo turizmas – viena palankiausių verslo šakų plėtoti kaime. Kad priviliotų poilsiautojus, sodybų savininkai griebiasi išradingumo ir negaili investicijų.
Lietuvos kaimo turizmo asociacijos duomenimis, praėjusiais metais kaimo turizmo sodybų skaičius, palyginti su 2005 metais, padidėjo 23 procentais. Anot asociacijos prezidentės Reginos Sirusienės, dabar iš karto kaimo turizmo sodybose gali apsistoti 6 tūkst. poilsiautojų. Sirusienė prognozuoja, kad ateinančią vasarą vietų skaičius sodybose išaugs iki 8 tūkstančių.
„Nematau kito verslo, kuris būtų toks efektyvus kaime, – apie kaimo turizmą kalba Sirusienė. – Deja, jis labai priklauso nuo oro. Mėginame prie to taikytis: įrengiame baseinus, konferencijų sales, kuriose galima būti ir žiemą. Tai vienintelis verslas, galintis gerokai konkuruoti su viešbučiais, SPA, vandens atrakcionų parkais. Tai sodybų savininkams leidžia tikėtis, kad verslas bus pelningas. Be to, žmonėms visada reikės ilsėtis. Ne kiekvieną savaitgalį išvažiuosi į užsienį, o į kaimo turizmo sodybą galima pabėgti bet kurią dieną.”
Asociacijos atlikta apklausa parodė, kad tarp poilsiautojų paklausiausios kaimo turizmo sodybos, įkurtos vienkiemiuose toli nuo pagrindinių kelių, atokiau nuo taršos objektų. Be to, poilsiautojai nori, kad kaimiškos aplinkos sodybos kieme būtų vandens telkinys, o šeimininkai vaišintų kaimišku maistu. Pasak Sirusienės, dauguma kaimo turizmo sodybų šeimininkų šiuos pageidavimus išpildo.
Masinis poilsis
Kaip sakė Sirusienė, iš valstybinių įstaigų darbuotojų pasigirsta priekaištų, kad kaimo turizmas Lietuvoje pasukęs masiniu, o ne individualiu keliu: sodybose būna daug žmonių. „Šalies ekonominė situacija lemia, kad kaimo turizmo sodybose yra dvidešimt numerių, o ne keturi, kaip Beniliukso valstybėse. Kai pasieksime ES senbuvių lygį, vienoje sodyboje priimsime iki trijų šeimų, joms dovanosime tylą ir komfortą. Užsienyje dvi šeimos sodybos šeimininkams sumoka tiek, kiek pas mus – 40. Tačiau jei žmonės negautų pelno, seniai iš kaimo turizmo verslo visi būtų išsibėgioję”, – sako Sirusienė. Anot jos, masinis kaimo turizmas leidžia tokį verslą pradėjusiam žmogui išsilaikyti ir įdarbinti nedirbančius kaimo žmones.
Paslaugos brango
Kaimo turizmo sodybą Anykščių rajone įkūrusi Rūta Baronienė sako, jog imantis kaimo turizmo verslo, reikia turėti galvoje, kad į jį investuoti teks dažnai. Ir ne tik tam, kad įkurtumėte konferencijų salę. „Pastatas labai greitai dėvisi – jį nuolat prisieina remontuoti. Vis investuoji, o kada pinigai sugrįš – nežinai. Tačiau įdėti daug reikia ne tik pinigų, bet ir širdies. Tas, kurį erzina svetimi žmonės namuose, niekada negalės imtis kaimo turizmo verslo”, – sako Baronienė.
Ne tik dėl investicijų, bet ir dėl brangstančios darbo jėgos bei energijos išteklių, poilsis kaimo turizmo sodybose šiais metais pabrangs. Sirusienė teigia, kad kainos neturėtų kilti daugiau 2-3 proc., priešingu atveju gresia prarasti klientus. „Prasidėjus kaimo turizmo verslui paslaugų kainos buvo neadekvačiai aukštos. Per dešimtmetį jos šiek tiek koregavosi, todėl dabar paslaugos neturėtų stipriai brangti. Be to, kainas lemia ir didelė konkurencija”, – sako Sirusienė.
Tačiau šnekinti sodybų šeimininkai kalba apie didesnį brangimą. Pasak Baronienės, pernai 1,5 tūkst. litų parai kainavusi sodybos nuoma šiemet pabrango 500 litų. Romos Zalensienės kaimo turizmo sodyboje Kauno rajone kainos pakilo 10-20 procentų.
Svečių netrūksta
Nepaisant pakilusių kainų, sodybų šeimininkai vis tiek tikisi nemenko klientų srauto. Kaimo turizmo verslą 1990 metais pradėjusi Baronienė apie šiuos metus masto optimistiškai.
Praėjusiais metais sodyba sulaukė dvigubai daugiau svečių, nei 2005 metais. Į sodybos plėtrą padarytos investicijos Baronienei leidžia tikėtis, kad ir šiemet poilsiautojų netruks.
Zalensienė klientų stygiumi taip pat nesiskundžia, tik pastebi, kad kasmet daugėja kaimo turizmo sodybų, drauge plečiasi ir klientų pasirinkimo galimybės. Tad poilsiautojams pritraukti siūlo naujoves – pasivaikščiojimų taką, gegužinių slėnį, kuriame šeimininkai rengia šventes.
Lietuvos kaimo turizmo sodybų neaplenkia ir užsieniečiai. Asociacijos skaičiavimais, jie pernai sudarė 15 proc. visų sodybų svečių. Kitose ES šalyse užsienio svečių skaičius siekia 2-3 procentus. Pasak Sirusienės, Lietuva užsieniečius vilioja kaip nauja ES šalis. Dėl panašios gamtos į Lietuvos kaimo turizmo sodybas atkeliauja vokiečiai, rusai, čekai, skandinavai. Be to, 3 tūkst. Lietuvos ežerų – didelis pranašumas prieš Latviją.
Veiklos žiemą nestinga
Kaip teigia Sirusienė, apie 30 proc. kaimo turizmo sodybų žiemą nedirba. Tad norintiems daugiau svečių privilioti sodybų šeimininkams reikia pasirūpinti, kad sodyboje būtų konferencijų salė, vieta šeimos šventėms. Anot pašnekovės, tai būtini atributai, siekiant kaimo turizmo verslą plėtoti ir žiemą.
Baronienė priduria, kad konferencijų salės leidžia į sodybą prisikviesti svečius ir darbo dienomis. Baronienės sodyba veikia ištisus metus. Šeimininkė pasakoja, kad prieš Naujuosius metus švęsti žiemos šventes pageidauja įmonės. Pasak Baronienės, jie dažnai geidžia pramogų, kurių jiems dar nėra tekę patirti. Pavasarį sodybos patalpas šeimos šventėms renkasi privatūs asmenys.