Vilniaus miesto savivaldybė ir kitos institucijos, prieš 8 metus suderinusios parduotuvės „Maxima” įrengimo Vilniaus centre projektą, prisižaidė. Jei dėl padidėjusios taršos ir triukšmo lygio gyventojai kreiptųsi į teismą, jiems tektų atsakovo žvalgytis stikliniame savivaldybės dangoraižyje.
Sausį „Maxima” valdančiai UAB „MAXIMA LT” bei šalies ir miesto valdžiai pareiškimus pasirašę beveik šimtas vilniečių netrukus išgirs, kad parduotuvė įrengta laikantis reikalavimų, o dėl dūmijančių pirkėjų automobilių kalta stovėjimo vietų savininkė – savivaldybė.
Tarpiniai atsakymai
Priminsime, kad beveik šimtas Algirdo gatvės 9, 11, 15, 16, 17, 18 ir 22 namų, Mindaugo gatvės 15 ir 16 namo, T. Ševčenkos gatvės 9 namo gyventojų sausio pirmosiomis dienomis kreipėsi į valdžios institucijas dėl Mindaugo gatvėje esančio prekybos centro „Maxima” keliamo pavojaus sveikatai.
Gyventojų parašus rinkusi Algirdo gatvės gyventoja Danguolė Skaisgirytė atsakymų laukė ilgiau nei pusantro mėnesio. Tik baigiantis vasariui Skaisgirytę pasiekė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir bendrųjų reikalų departamento viešosios tvarkos skyriaus vedėjo Gintaro Tamošiūno pasirašytas laiškas „Dėl tarpinio atsakymo į Vilniaus gyventojų, gyvenančių šalia parduotuvės „Maxima”, pareiškimų”.
Dokumente, kurį Tamošiūnas pavadino „tarpiniu atsakymu”, pranešama, kad „gautas tarpinis atsakymas iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro” apie tai, jog „jie kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos tyrimo centrą dėl laboratorinių matavimų gyvenamojoje aplinkoje”. Dėl savo sveikatos nerimaujantys gyventojai iš savivaldybės sužinojo du dalykus: jiems bus pranešta apie laboratorinių tyrimų rezultatus; jei nepatinka toks atsakymas, jie gali skųstis Administracinių ginčų komisijai.
Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorius Vytautas Bakasėnas vasario 20 dienos raštu pažadėjo „apie tolesnę prašymo dėl „Maximos” veiklos nagrinėjimo eigą informuoti papildomai”. Ir, „esant palankioms oro sąlygoms”, pagal Visuomenės sveikatos centro sudarytą aplinkos tyrimų programą ištirti triukšmo ir oro užterštumo lygį.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos skyriaus vedėja Asta Razmienė laikraščiui pripažino, kad šie tyrimai kol kas neatlikti.
„Gelbėkit, nualpsiu!”
Žmonių organizmai geriau už visus prietaisus „nustato”, kad gyventi ir net lankytis greta tokio objekto gali būti pavojinga. Viena pavardės neskelbti prašiusi Algirdo gatvės gyventoja pasakojo: „Kartą atvažiavo pas mane viešnia. Abi nuėjome į „Maximą” pirkinių. Tąkart parduotuvės prieigose Ševčenkos gatvėje buvo itin daug pirkėjų automobilių. Vieni stovėjo aikštelėse, kiti ieškojo vietos. Vėjo nebuvo, todėl išmetamosios dujos beveik nesisklaidė, o rinkosi pažeme. Kai per automobilių ir pirkėjų spūstį (prie parduotuvės nėra šaligatvio, žmonės į ją traukia važiuojamąja kelio dalimi) prisibrovėme prie įėjimo, mano bičiulė griebėsi už širdies ir pasakė, kad jai trūksta oro.
Tik įėjusi į parduotuvę, kur, matyt, buvo daugiau deguonies, moteris pasijuto geriau.
Iš tiesų miokardo infarktu ir lėtiniu bronchitu dažniausiai sergama Naujamiestyje, Senamiestyje, tai yra labiausiai užterštuose sostinės rajonuose.
CO dujos pasunkina stenokardijos eigą, išeminės širdies ligos simptomus, sergantiesiems periferinių kraujagyslių ir plaučių ligomis sumažina fizinio krūvio toleravimą, trikdo centrinės nervų sistemos darbą.
Dėl NO2 dujų gali pasunkėti lėtiniai respiraciniai susirgimai, pakisti plaučių sandara.
SO2 dujos sukelia bronchospazmus, dusulį, apsunkina kvėpavimą, krūtinės ląstos judesiai tampa riboti. Tai ypač kenkia sportuojant ar dirbant fizinį darbą. „Mindaugo” vidurinės mokyklos stadionas – visai greta Ševčenkos gatvės, kuria kiaurą dieną zuja „Maximos” pirkėjų automobiliai. Pirkėjų transportas rikiuojamas prie pat mokyklos sklypą juosiančios tvoros.
Į „Maximą” vedančioje gatvėje, pusrūsyje netoli sankryžos, įsikūrusi muzikos mokykla, kurioje vaikai mokosi groti pučiamaisiais muzikos instrumentais. Už kelių žingsnių – suaugusiųjų mokykla.
Ventiliacijos neradome
„Kai Mindaugo gatvėje vietoj baldų parduotuvės kūrėsi „Maxima”, buvo aišku, kad kils problemų. Taip ir atsitiko, – anksčiau „Lietuvos žinioms” pasakojo Razmienė. – Parduotuvei atvėrus duris, pasipylė šia kaimynyste nusivylusių gyventojų skundai”.
Kaip rašė LŽ, pirmojo skundo Visuomenės sveikatos centras sulaukė 1999 metais. Algirdo gatvės 16 namo gyventoja Masalskienė skundėsi ilgomis prekybos centro darbo valandomis, teigė, kad padidėjo eismui, jos bute jaučiamas automobilių išmetamųjų dujų kvapas, suintensyvėjo triukšmas.
Razmienė LŽ informavo, kad oro užterštumas bute ir namo prieigose leistiną normą viršijo 1,2 karto. Pasak pašnekovės, „Maximą” valdanti bendrovė moters bute įstatė triukšmą sulaikančius langus ir įrengė ventiliaciją.
Tačiau apsilankę Masalskienės bute ventiliacijos neišvydome. Ir didžiąją dalį buto langų šeimininkė įsirengė pati, savo lėšomis. Trečiame aukšte gyvenanti tuometinio skundo autorė ir dabar langus išdrįsta praverti tik naktimis. Taip išvėdina butą, kad jame oro pakaktų visą parą. „Maximai” ėmus dirbti naktimis, gryno oro namo gyventojai nesulaukia net tamsiuoju paros metu.
Prieš kelerius metus užterštumo lygį minėto namo butuose tyrę specialistai, anot liudytojų, patys graibėsi už krūtinės. Dalis „Maximos” kaimynų savo butus liūdnai juokaudami vadina dujų kameromis. Masalskienė šių eilučių autorei parodė kelerių metų senumo dokumentą, kuriame užfiksuotas kur kas didesnis oro užterštumo lygis, nei mus anksčiau tikino Razmienė. Tačiau kadaise dėl savo sveikatos kovojusi Masalskienė šiemet gyventojų skundo nebepasirašė. Moteris leido suprasti, jog pavargo.
Daugelis gyventojų nebeturi jėgų kovoti, todėl mėgina parduoti butus ir persikelti į švaresnius rajonus arba kenčia ir vis dažniau varsto poliklinikų duris.
Įrengė neteisėtai?
Kalbinome bendrovės MAXIMA LT atstovę spaudai Viktoriją Jakubauskaitę.
– „Lietuvos žinios” gavo Seimo kontrolieriaus Romo Valentukevičiaus 2001-aisiais rašytą pažymą. Nuo parduotuvės įkurtuvių buvo praėję dveji metai. Seimo kontrolierius apie AB „Vilniaus baldai” parduotuvės rekonstrukciją į „Maximą” rašė: „Naujai įrengta parduotuvė buvo atidaryta 1999 06 18, tai yra 11 dienų anksčiau, nei išduotas leidimas vykdyti darbus.” Leidimas Nr. R99-380 dėl pastato rekonstrukcijos išduotas 1999 06 29. Ar tai reiškia, kad parduotuvė įrenginėta neteisėtai?
– Tuo metu šis pastatas priklausė akcinei bendrovei „Vilniaus baldai”, ši bendrovė ir vykdė dalinę savo pastato rekonstrukciją. Mes buvome nuomininkai, prekybinę veiklą vykdėme išsinuomotoje dalyje. Todėl už buvusių savininkų veiksmus atsakyti negalime. Parduotuvė visus reikalingus dokumentus turėjo (licenciją prekiauti alkoholiu, higienos pažymėjimus ir kitus). Tuo metu net adresas buvo štai toks: Mindaugo g. 11. Dabartinis adresas: Mindaugo 11 / Ševčenkos 2. O parduotuvės „Maxima” vidaus ir išorės rekonstrukcija, aplinkos tvarkymas buvo atliekamas 2003 metų kovą.
Kieno galvos skausmas
-Valentukevičiaus pažymoje rašoma: „Minimalus atstumas nuo lengvųjų automobilių stovėjimo aikštelių iki įvairios paskirties pastatų turi būti ne mažesnis kaip 10 metrų. Stovėjimo aikštelė prie Algirdo 16/4 namo galėjo būti įrengta tik su sąlyga, jei būtų išlaikytas 10 metrų atstumas nuo važiuojamosios dalies iki namo. Stovėjimo aikštelė buvo įrengta prie namo, net išardant pėsčiųjų šaligatvį.” Kas pasikeitė nuo 2001-ųjų, gal jau laikotės minėtų reikalavimų?
– Algirdo gatvė, kaip ir Ševčenkos gatvė, priklauso Vilniaus miestui ir yra miesto savivaldybės žinioje. Pagal miesto planą šiose gatvėse įrengtos autotransporto stovėjimo vietos, kurios PRIKLAUSO MIESTO SAVIVALDYBEI (išryškinta bendrovės MAXIMA LT atstovės spaudai – red.). Miesto savivaldybė šias gatves, kaip ir kitas miesto gatves, eksploatuoja per savivaldybei priklausančią įmonę „Susisiekimo paslaugos”. Ši įmonė yra atsakinga už mokamąsias stovėjimo aikšteles Vilniaus mieste. MAXIMA LT, iš įmonės „Susisiekimo paslaugos” rezervuoja autotransporto stovėjimo vietas, esančias abiejose Ševčenkos gatvės pusėse: prie mokyklos ir prie pat parduotuvės. MAXIMA LT už tas 72 autotransporto stovėjimo vietas moka nuomos mokestį. Tad net jei mūsų parduotuvės vietoj būtų, pavyzdžiui, kita įstaiga ar gyvenamasis namas, šiose gatvėse mokamos autotransporto stovėjimo vietos, kaip numatyta miesto plane, vis tiek būtų. Beje, jei atidžiau stebėtumėte šiose vietose paliktus automobilius, pamatytumėte, kad kai kurie stovi visą darbo dieną ir net ilgiau. Tad tose vietose automobilių palikti nevengia ir greta esančių įmonių darbuotojai, ir pas gyventojus atvažiuojantys svečiai.
Vaikų plaučiai – savivaldybės rūpestis
– Stadionas, kuriame sportuoja Mindaugo vidurinės mokyklos mokiniai, yra prie pat automobilių stovėjimo aikštelės, tad į plaučius moksleiviai traukia išmetamąsias dujas. Nejaugi jūsų bendrovei nerūpi jaunosios kartos sveikata?
– Kaip jau minėjau, prie mokyklos esančios autotransporto stovėjimo vietos yra miesto žinioje. Mes jas nuomojame. Mūsų įmonei priklausančios autotransporto stovėjimo vietos yra antrame parduotuvės aukšte bei 69 vietos taip vadinamosiose parduotuvės kišenėse, kurios yra iš dviejų parduotuvės šonų. Tai – tarsi dvi nišos. Viena kairėje parduotuvės pusėje (žiūrint nuo parduotuvės įėjimo), kita – dešinėje kampe. Ši ribojasi su įvažiavimu į antrą aukštą. Šios mūsų įmonei priklausančios aikštelės įrengtos laikantis visų reikalavimų.
– Tačiau Valentukevičiaus pažymoje rašoma: „Iš pateiktos dokumentacijos matyti, kad Vilniaus sveikatos centre buvo suderintas tik buvusios baldų parduotuvės sandėlio pritaikymo prekybai projektas, o teritorijos sutvarkymo, kuriame numatytas automobilių parkingų išplėtimas, projektas suderintas nebuvo.”
– Į šį klausimą jau atsakėme. Tai – miesto žinioj esančios autotransporto stovėjimo vietos. Beje, tai ne aikštelės, tai – autotransporto stovėjimo vietos.
– Nuo gyventojų skundo pateikimo dienos prabėgo daugiau nei mėnuo. Ar į gyventojų skundus atsižvelgsite?
– Taip. Jau vykdome įvairius darbus: parengtas projektas dėl kelio ženklo, draudžiančio tiekėjų automobiliams prie rampos stovėti įjungus variklį. Tai suderinsime su Eismo priežiūros tarnyba. Atsakėme į įvairių institucijų klausimus, susijusius su šios parduotuvės veikla: apie rampos darbo laiką, prekių pristatymo laiką, leidimus prekybai vykdyti ir panašius. Rengiamas projektas antro aukšto automobilių stovėjimos aikštelės akustinei sienelei įrengti. Jis derinamas su miesto savivaldybe. Deja, tai užtrunka ne vieną dieną ir ne vieną mėnesį. Sudaryta sutartis su Nacionaliniu visuomenės sveikatos tyrimų centru, vykdančiu triukšmo matavimo darbus. Jis mums artimiausiu metu turi pateikti išvadas. Deja, ir šis procesas vyksta ne vieną dieną, įtakos turi ir oro sąlygos, pavyzdžiui, vėjas, lietus.
„Maxima” – miesto realija
– Vilniaus visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos skyriaus vedėja Asta Razmienė laikraščiui teigė, kad, jos nuomone, „Maxima” visą parą dirba dėl galimybės naktį prekiauti alkoholiu. Todėl svarstyta naktinę prekybą uždrausti.
– Prieš pradėdami dirbti naktimis, atlikome tyrimus, aiškinomės, ar pirkėjams reikalinga tokia paslauga, ką jie pirktų. Tyrimai rodo, kad pirkėjai į šį prekybos centrą naktį eitų pirkti gaiviųjų gėrimų ir sulčių, maisto produktų, alkoholinių gėrimų, greitai paruošiamų maisto produktų, lengvų užkandžių. Parduotuvė naktimis dirba trečią mėnesį. Galime pasakyti, kad pagrindinis pirkėjų apsilankymo tikslas – tikrai ne alkoholiniai gėrimai. Perka įvairiausius maisto produktus, pusgaminius, salotas, mišraines. Porą kartų parduotuvėje net pritrūko populiariausios baltosios mišrainės. Taip pat naktimis žmonės perka indus, drabužius, avalynę, buitinę chemiją, tabaką, gaiviuosius ir stipriuosius gėrimus, prekes naminiams gyvūnams. Parduotuvės prieigose naktį nėra buvę nė vieno konflikto, tiekėjai produkciją veža pagal grafiką. Stengiamės, kad prekių pristatymas baigtųsi net ne 22 val., kaip buvo numatyta, o daug anksčiau. Pirkti naktimis atvyksta šeimos net su vaikais. Vadinasi, ši paslauga reikalinga.
– O skundą parašę parduotuvės kaimynai nesidžiaugia. Jie net reikalauja „Maximą” iškeldinti. Manote, galimybė apsipirkti greta namų yra svarbiau už sveikatą, kurią ardo tokių prekybos objektų keliamas triukšmas, užterštas oras?
-Tai – seniai veikiantis miesto objektas, kuriame visuomet vyko prekyba. Pats pastatas, kaip prekybos vieta, į kurią ateina pirkėjai, veikia daugiau nei 20 metų. Ir tokių objektų mieste yra tikrai ne vienas ir ne keli. Norėčiau pabrėžti, kad atidarant šį prekybos centrą (kaip ir visus kitus) gaunami visi reikalingi dokumentai, be kurių nė vienas tokio pobūdžio objektas negali veikti. Galbūt daugeliui aplinkinių gyventojų gali nepatikti Kalvarijų gatvėje veikiantis turgus, autobusų stotis, gyvenamajame name įsikūrusi kavinė, spūstys gatvėse, bet tokia yra miesto tikrovė. Vadovaujantis „iškėlimo” taisykle reikėtų iškeldinti ir autobusų stotį, turgų, stadioną, kavines, uždrausti eismą senamiestyje, kur siauros gatvės; uždaryti visas parduotuves Užupyje, uždrausti sutikti Naujuosius metus prie miesto eglutės, rengti koncertus aikštėse ir t. t. Prieš atidarydami parduotuvę gavome visus reikalingus dokumentus, laikomės visų reikalavimų.
– Ar tyrėte triukšmo lygį prie savo prekybos centrų Vilniuje?
– Tai darome nuolat, ir ne tik prie Mindaugo gatvėje esančios parduotuvės. Tokie tyrimai atliekami atidarant bet kurią naują parduotuvę, akustinis triukšmas tiriamas prie kepyklos įrenginių, šalia esančių namų vidiniuose kiemuose, įjungus vėdinimo ir kondicionavimo sistemas.
Naktį tamsiame miške
Redakcijoje apsilankiusi Skaisgirytė nenuleidžia rankų. Ji tvirtino, kad gyventojai ketina užsakyti nepriklausomą oro užterštumo bei triukšmo lygio tyrimą. Moteris prisipažino svarstanti galimybę dėl pablogėjusios sveikatos kreiptis į teismą ir prisiteisti iš kaltininkų kompensaciją.
Skaisgirytei ar kitiems jos pavyzdžiu galbūt seksiantiems gyventojams gali būti nelengva atrasti atsakovą.
Daugelio verslo milžinų gimimo istorijos – painios, kaltininkų paieškos primena klaidžiojimą nepažįstamame miške. Kai prieš 6 metus Seimo kontrolierius Romas Valentukevičius pareikalavo savivaldybės, Miesto plėtros departamento teritorijos vyr. architekto A. Stapulionio pateikti parduotuvės „Maxima” statybos „dokumentacijos su privalomais derinimais kopijas”, sužinojo, kad departamente „prašomų dokumentų byla neišlikusi”, nerastos ir mero pirmojo pavaduotojo A. Čiučelio pasirašytos sutartys dėl detaliojo plano įgyvendinimo. O tuo metu „Maxima” jau veikė dvejus metus.
Tada Vilniaus savivaldybei irgi vadovavo Artūras Zuokas. Stapulionis neva buvęs iškviestas pas Miesto plėtros departamento direktorių ant kilimėlio ir žodžiu įspėtas „atidžiau ir laiku vykdyti Seimo kontrolieriaus įpareigojimus”.
Prabėgo šešeri metai. Neabejojame: šiandien „Maxima” turi visus būtinus derinimus ir leidimus. O orą teršia į „Maximą”, tačiau ne „Maximai” priklausančiomis gatvėmis važinėjantis ar jose sustojantis transportas.
taigi ten aplink maxima tik mindaugo mokykla ir baltarusiu ampasada. 🙄
fuck off debilai 👿