Pasirodžius pirmajai locijai, reikėtų susigėsti dėl jūrlapių

Tikimasi, jog pirmoji lietuvių kalba išleista locija taps akstinu valstybinėms institucijoms greičiau parengti normalius Kuršmarių jūrlapius.

Pasak Kintų buriavimo klubo „Marių burės” vadovo Andriaus Varno, tegu profesionaliai parengta locija, išleista Kęstučio Oginsko, t. y. vieno žmogaus iniciatyva, būna nebylus priekaištas Lietuvos valstybinėms institucijoms, nes šiuo metu esą gėda dėl Kuršmarių jūrlapių. Pasak jo, locija yra priedas prie jūrlapio, o Lietuvoje normalūs jūrlapiai baigiasi ties Kiaulės nugara, jau nekalbant apie tai, kad apie Nemuną normalios navigacinės literatūros apskritai nėra.

Praėjusį penktadienį Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos Salio Šemerio-Šmerausko skaitykloje su marinistiniu fondu įvyko pirmas, pasak bibliotekos vedėjo pavaduotojo Juozo Šikšnelio, skaityklos dvasią atitinkantis renginys – visuomenei pristatyta locija, kurioje aprašyti Lenkiją, Rusijos Kaliningrado sritį ir Lietuvą jungiančių vandenų keliai.

Be to, Šturmano žinyno redaktorius K. Oginskas surengė nedidelę kitose šalyse išleistų locijų parodėlę, kurioje atėjusieji į renginį galėjo pamatyti anglų jūreivio Anglijos salų aprašymui skirtą knygą, latvių, lenkų, rusų tokio pobūdžio literatūrą.

Per mažas tiražas

Šturmano žinynas – pirmas bandymas lietuvių kalba pateikti svarbiausią informaciją apie mažuosius uostus, pramoginių laivų maršrutus Kuršių mariose ir Aistmarėse. Leidinys gausiai iliustruotas nuotraukomis. J. Šikšnelis apgailestavo, kad nespėta laiku jo pristatyti, nes, ko gero, būtų tapęs gražiausia 2006 metų Lietuvos knyga.

Jo redaktoriui priekaištauta, kad locijos tiražas tik 500 egzempliorių. Mažųjų laivelių Lietuvoje priskaičiuojama per 30 tūkstančių, vien tik Lietuvos buriuotojų sąjunga turi apie 1000 narių. K. Oginskas ragintas ruoštis antrajam žinyno leidimui.

Negerai esą, kad knygos lapai lengvai plėšomi, kad nėra paraleliai einančių angliškų tekstų ir apskritai angliškoji dalis esanti striuka, be to, reikėtų išleisti šį žinyną ir rusų kalba.

„Tai daro garbę”

Pasak K. Oginsko, leidinys orientuotas ne tiek į profesionalus, kiek į žmogų, kuris jį atsiverstų laivo kajutėje ir jam kiltų noras pamatyti gražų pasaulį. „Šturmano žinynas ypatingas tuo, kad visais keliais, kurie čia aprašomi, mes esame patys praėję, tai daro mums garbę”, – visų prisidėjusių prie pirmosios locijos lietuvių kalba išleidimo vardu kalbėjo redaktorius. Jo manymu, ne rusai plauks į Lietuvą, o lietuviai į Kaliningrado sritį, tad rusų kalba šiuo atveju nebuvo tiek svarbi.

Idėja parengti tokį leidinį K. Oginskui kilo dar 1984 metais mokantis žurnalistikos Vilniaus universitete, kai rašydamas darbą „Nemuno upeivių portretai” barža plaukiojo iš Jurbarko į Klaipėdą ir klausėsi upeivių pasakojimų.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.